Lėtūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lėtūnai''' ({{la|Tardigrada}}), kitaip vadinami '''„vandens meškučiais“''' arba '''„samanų paršiukais“''' – smulkūs vandens ir sausumos [[gyvūnai]]. Taksonominė kategorija – [[tipas]]. Kūnas segmantuotassegmentuotas su keturiomis poromis kojų. Pirmasis lėtūnus aprašė [[1773]] m. [[Johann August Ephraim Goeze]] pavadindamas juos „mažais vandens meškučiais“ ({{de|kleiner Wasserbär}}). Vardą ''Tardigrada'' („lėti vaikščiotojai“) [[1777]] m. jiems suteikė [[Lazzaro Spallanzani]]. Vardas „vandens meškučiai“ jiems buvo suteiktas, dėl jų judėjimo būdo, primenančių meškos šleivojimą. Didžiausi suaugę lėtūnai gali pasiekti 1,5 milimetro dydį, mažiausi 0,1 milimetro. Ką tik išsiritusi [[lerva]] gali būti mažesnė nei 0,05 milimetro.

Lėtūnai dažniausiai randami [[kerpės]]e ar [[samanos]]e. Tačiau pakankamaigana dažnai jie yra sutinkami ir [[kopos]]e, pakrantėje, jūros ir gėlame vandenyje (iki 25000 viename litre). Lėtūnus nesunku rasti vandenyje, kuriuo buvo užpiltas samanų gniužulas.

Lėtūnai yra [[poliekstremofilai]] ir išgyvena pačiomis ekstremaliausiomis aplinkos sąlygomis, kurios daugumą kitų organizmų nužudytų. Kai kurie gali išgyventi temperatūrose, artėjančiose prie -273 ^oC, beveik prie ([[Absoliutusis nulis|absoliutaus nulio]]), gali atlaikyti temperatūrą, aukštesnę negu 151 ^oC, 1000 kartų stipresnę negu atlaiko žmogus [[jonizuojančioji spinduliuotė|radiaciją]], išgyventi ilgą laiką be vandens ir išlikti vakuumo ir kosmoso sąlygomis. [[2007]] m. rugsėjį, lėtūnai dalyvavo FOTON-M3 misijoje, kuri vyko žemoje orbitoje. Jie 10 dienų buvo atvirame kosmose. Po to lėtūnai buvo gražinti į Žemę, dauguma iš jų išgyveno, taip pat jų kiaušiniai normaliai ritosi. Šiuo metu tai vieninteliai gyvūnai, taip ilgai išgyvenantys atvirame kosmose.

Lėtūnai turi nariuotą kūną, su keturiomis poromis kojų. Kūno ilgis nuo 0,3 iki 0,5 milimetro, tačiau didžiausios rūšys pasiekia 1,2 milimetro dydį. Kūnas sudarytas iš keturių segmentų, neskaitant galvos, keturių porų kojų su pėdomis, kiekviena iš kurių turi nuo keturių iki aštuonių nagų. Kūnas padengtas [[chitinas|chitinine]] [[kutikula]]. Augdami lėtūnai keičia kutikulą nerdamiesi.

Kūno ertmė yra [[hemocelis]], tačiau tik tai apie [[Lytinė liauka|gonadas]] yra randamas tikras [[celomas]]. Lėtūnai neturi specializuotų kvėpavimo organų, dujų apykaita vyksta per visą kūno paviršių. Specializuotos kraujotakos sistemos nėra, [[hemolinfa|hemolinfą]] priverčia cirkuliuoti raumenų susitraukimai, kūno judėjimo metu. Kai kurie lėtūnai turi vamzdelio pavidalo liaukas, sujungtas su [[rectum]]; tai gali būti ekskrecijos organai, panašiūs į [[nariuotakojai|nariuotakojų]] [[Malpigijaus vamzdeliai|Malpigijaus vamzdelius]], tačiau tai nėra gerai žinoma.

Vamzdelio pavidalo burna ginkluota aštriomis plokštelėmis, vadinamomis [[stiletas|stiletais]], kurios padeda lėtūnui įsiskverbti į audinį, kad išsiurbtiišsiurbtų augalų, dumblių ar smulkių bestuburių, kuriais lėtūnai maitinasi, kūno skysčius ar ląstelių turinį.

'''Nervų sistema.''' sudarytaSudaryta iš viršryklinio [[ganglijas|ganglijo]], aplinkryklinių konektyvų, poryklinio [[ganglijas|ganglijo]] ir pilvinės nervų grandinėlės. Pilvinė nervinė grandinėlė atsišakoja nuo poryklinio [[ganglijas|ganglijo]], ja sudaro keturi [[ganglijas|ganglijai]], po vieną kiekviename kūno segmente. Iš pastarūjųpastarųjų atsišakoja lateralinės nervinės skaidulos, įnervuojančios galūnes.

'''Jutimo organai.''' Dauguma rūšių turi porą pigmentinių akučių, kurių kieviena turi tik po vieną, pigmentinių ląstelių apsuptą, regėjimo ląstelę. Lytėjimo funkciją atlieka daugybė, išsidėsčiusių ant viso kūno, jutiminių šerių.