Tarasas Ševčenka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 52:
* «І мертвим, і живим…»(1845)
* «Заповіт»
"Priesakas"
Tai palaidokit, kai mirsiu,
Mane ant kurgano,
Vidury plačiosios stepės
Ukrainoj mano,
Kad nuo čia laukai bekraščiai,
Dniepras, jo pakriaušiai
Būt matyti, būtų jausti,
Kaip siautingas siaudžia.
Kai plukdys iš Ukrainos
Jūrėn mėlynojon
Priešų kraują... aš paliksiu
Ir kalvas, ir klonius –
Viską jau pametęs lėksiu
Kuo arčiausiai Dievo
Pasimelsti... o lig tolei
Nepažįstu Dievo.
Laidokit ir prisikelkit,
Pančius sudaužykit
Ir krauju piktuoju priešų –
Laisvę apšlakstykit.
Ir manęs šeimoj naujojoj,
Laisvoje, didingoj,
Nepamirškit paminėti
Tykiai ir taikingai.
1845 m. gruodžio 25 d.
200-sioms T. Ševčenkosgimimo metinėms Iš ukrainų kalbos išvertė
VLADAS BRAZIŪNAS, 2014 kovo 8 d.
[[Poema|Poemo]]s:
| |||