Paolo Veronese: Skirtumas tarp puslapio versijų

Paolas Kaljaris, paprastai žinomas kaip '''Veronezė''' (Paolas Veronezė, it. '''Paolo Veronese''', tikr. ''Paolo Caliari'' (arba ''Cagliari''), apie [[1528]]  m.  – [[1588]]  m. [[balandžio 19]] d.)  – [[Italija|italų]] [[XVI amžius|XVI a.]] Vėlyvojovėlyvojo [[Renesansas|Renesansorenesanso]] dailininkas iš [[Verona|Veronos]], priskiriamas [[Venecija|Venecijos]] dailės mokyklai.

Svarbiausi jo darbai yra tapybos ciklai San Sebastiano bažnyčioje, [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]] Venecijoje ir [[Venetas|Veneto]] regiono [[Barbaro vila|Barbaro viloje]]. Tačiau garsiausi - – įvairių švenčių ir puotų daugiafigūrės kompozicijos, tarp kurių patys žymiausi: „Vestuvės„[[Vestuvės Kanoje (Veronese)|Vestuvės Kanoje“Kanoje]]“ ([[1562]]-63, [[Luvras]], [[Paryžius]]) ir „Puota Levio namuose“ ([[1573]], [[Akademijos galerija (Venecija)|Akademijos galerija]], [[Venecija]]).

Paolas Kaljaris gimė apie [[1528]]  m. [[Verona|Veronoje]] akmenskaldžio Gabrielės ir jo žmonos Katerinos šeimoje. Iš pradžių mokėsi pas tėvą, tačiau greitai parodė susidomėjimą daile ir perėjo mokiniu pas vietos dailininką Antonio Badile. Manoma, kad mokėsi pas Giovanni Francesco Caroto. Apie [[1543]]  m. atliktame Antonio Badile altoriaus ištapyme jaučiami laisvi potėpiai dabar priskiriami tuo metu penkiolikmečiui Veronezei. Apie [[1546]]  m. datuojami pirmieji Veronezės užsakymai. Juose Paolas seka tipiška Šiaurės Italijos dailininkų maniera, paremta Aukštojo[[Brandusis Renesansorenesansas|aukštojo renesanso]] idealais. Manoma, kad Antonio Badile, neatlaikydamas konkurencijos Veronoje, keliavo po kitus artimus Italijos miestus. Kažkuriuo metu Paolas lankėsi [[Parma|Parmoje]], kurioje susipažino su [[Manierizmas|manieristiniais]] darbais, o apie [[1548]]  m. jau buvo [[Mantuja|Mantujoje]], kur atliko darbus vietos katedroje. PerKelionių kelionesmetu, manoma, Veronezės ryšiai su mokytoju Badile nutrūko, tačiau jis vėliau ([[1566]]  m.) vedė jo dukrą Eleną. Po to kelerius metus dirbo [[Verona|Veronos]] ir [[Trevizas|Trevizo]] apylinkėse kartu su Battista Zelotti, kuris po to tapo ilgamečiu Veronezės pagalbininku. Dirbdamas Šiaurės Italijoje, Veronezė susipažino su [[Giulio Romano|Džulijo Romano]] ir [[Parmidžaninas|Parmidžanino]] kūryba.

[[Vaizdas:VeroneseCana.jpg|thumb|left|360px| „Vestuvės„[[Vestuvės Kanoje“Kanoje (Veronese)|Vestuvės Kanoje]]“ (1562-63, [[Luvras]], [[Paryžius]])]]

[[Vaizdas:Paolo Veronese - The Marriage at Cana (detail) - WGA24856.jpg|thumb|left|160px| „Vestuvės„[[Vestuvės Kanoje“Kanoje (Veronese)|Vestuvės Kanoje]]“, detalė]]

Tačiau labiausiai to meto Veronezės darbuose pradėjo jaustis [[Ticianas|Ticiano]] įtaka. Greičiausiai dėl to dailininkas paskubėjo apsilankyti [[Venecija|Venecijoje]]. Apie [[1551]]-52  m. Veronezė atliko darbus [[San Francesco della Vigna]] bažnyčioje Venecijoje, o trumpam grįžęs į Mantują atliko vieną reikšmingiausių ankstyvųjų darbų „Šv. Antano gundymas“ vietos katedroje. Vėl atvykęs į Veneciją, Veronezė pradėjo dirbti San Sebastiano (Šv. Sebastijono) bažnyčioje. Pirmieji šie darbai sukėlė didžiulį venecijiečių susidomėjimą ir įvertinimą. Būdamas vos apie 27  m. amžiaus Veronezė buvo pripažintas kaip vienasvienu didžiausių [[Venecija|Venecijos]] dailininkų. San Sebastiano bažnyčioje dailininkas su pertraukomis dirbo iki [[1565]]  m. Apie [[1558]]  m. Veronezė gavo užsakymų atlikti darbų [[Šv. Jono ir Pauliaus bazilika (Venecija)|Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje]] (it. Basilica dei Santi Giovanni e Paolo), kurioje galėjo dirbti lygiaverčiai su [[Tintoretas|Tintoretu]]. Daugelis šių darbų pražuvo vėliau gaisro metu, tačiau išlikę šie ir San Sebastiano bažnyčios darbai rodo Veronezės drąsiai naudojamus [[perspektyva|perspektyvos]] efektus, [[Mikelandželas|mikelandželiškas]] figūras ir visą paveikslų erdvę užvaldžiusias spalvų harmonijas.

Maždaug tuo metu Veronezė pradėjo pirmą daugiafigūrę švenčių kompoziciją „Puota Simono namuose“ (dabar GalleriaSavojos Sabauda,galerijoje [[Turinas|Turine]]). Tačiau tai buvo gana dar nenusisekusios kompozicijos darbas. Apie [[1557]]-[[1559|59]] m. Veronezė laimėjo konkursą ir dirbo [[Nacionalinė Šv. Morkaus biblioteka|Šv. Morkaus bibliotekoje]], kur atliko darbų salono lubose. Jie pasižymėjo drastišku perspektyviuoju vaizdavimu, kurio elementus greičiausiai Veronezė bus paėmęs iš [[Koredžas|Koredžo]] įtakos [[Parma|Parmoje]]. Apie [[1559]]-–[[1961|611561]]  m. Veronezė buvo pakviestas atlikti freskų naujai pastatytoje Venecijos aristokrato [[Barbaro vila|Barbaro viloje]]. Tiesiog sutapimas, kad architekto [[Andrea Paladijus|Andrea Paladijaus]] šedevras buvo papildytas Paolo Veronezės šedevrais. Paolas čia sukūrė [[Freska|freskas]] šešiuose kambariuose, pavaizduodamas Barbaro šeimos portretus, [[Antika|antikinius]] herojus ir iliuzionistines architektūrines detales. Dabar žinoma, kad Veronezė dirbo dar trijose [[Andrea Paladijus|Andrea Paladijaus]] vilose, tačiau šie darbai išlikę labai menkai ir greičiausiai niekuomet neturėjo tokio užmojo kaip Barbaro viloje.

[[1562]]  m. Veronezė sulaukė įspūdingo užsakymo iš [[San Giorgio Maggiore sala|San Giorgio Maggiore]] (Šv. Jurgio) [[benediktinai|benediktinų]] vienuolių. Būsima drobė turėjo kaboti vienuolyno [[Refektoriumas|refektoriume]] - – pietų ir laisvalaikio patalpoje  – ir užimti apie 65 [[kvadratinis metras|kv. metrus]] ploto. Taip gimėnutapytos „Vestuvės„[[Vestuvės Kanoje“Kanoje (Veronese)|Vestuvės Kanoje]]“. Vienuolių reikalavimas buvo paprastas - – pavaizduoti kuo daugiau puotaujančių veikėjų. Paveiksle yra apie 120130 veikėjų, tarp kurių žinomos to laikmečio istorinės asmenybės, kaip [[Pranciškus I]], [[Suleimanas Didysis]], [[Imperatorius Karolis V|KorolisKarolis V]] ir ktkiti. Paveikslo centre Veronezė muzikantų įvaizdyje pavaizdavo save (su [[violončelė|violončele]], kairėje), [[Tintoretas|Tintoretą]], [[Jakopas Basanas|Jakopą basaną]] ir [[Ticianas|Ticianą]] kaip muzikantus.

Apie [[1563]]  m. Veronezė pabuvojo [[Roma|Romoje]], kurioje studijavo [[Antika|antikinius]] ir žymių [[Renesansas|Renesanso]] meistrų, kaip [[Rafaelis]] ir [[Mikelandželas]], darbus. Grįžęs į Veneciją, Paolas buvo užverstas užsakymais, kad net turėjo atmesti Ispanijos karaliaus [[Pilypas II|Pilypo II]] kvietimą atvykti dirbti į [[Madridas|Madridą]]. [[1566]]  m. Veronezė vedė savo buvusio mokytojo Badile dukrą Eleną, su kuria susilaukssusilaukė 5 vaikų. UžsakymaiJis pradėjo plauktigauti daug užsakymų paveikslams iš užsienio, daugiausia [[alegorija|alegorinėms]] scenoms, tačiau dailinikasdailininkas geriausiai jautėsi su jam pažįstamų [[Biblija|biblijinių]] istorijų siužetais. Viena po kitos sekė epinės drobės: „Puota Simono namuose“ (1567-70, [[Breros pinakoteka]], [[Milanas]]) ir kitas tos pačios temos paveikslas (1570-72, dabar [[Versalio rūmai|Versalio rūmuose]]).

Tačiau viską pralenkė „Paskutinė vakarienė“, sukurta [[dominikonai|dominikonų]] Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje. Šis, dar vienas daugiau nei 60 [[kvadratinis metras|kv. metrų]] ploto darbas, turėjo pakeisti [[1571]]  m. gaisro metu pražuvusį [[Ticianas|Ticiano]] paveikslą. [[1573]]  m. baigtoje drobėje Veronezė pasirinko ypač žemą žiūrovo perspektyvos tašką. Pati drobė sulaukė [[Katalikybė|katalikų]] [[Inkvizicija|Inkvizicijos]] dėmesio. Dailininkas buvo iškviestas į apklausą pasiaiškinti (kadangi drobėje buvo pavaizduoti [[vokiečiai]], o Vokietijoje tuomet vyko antikatalikiška [[reformacija]]). Galų gale dailininkui buvo liepta pertapyti drobės veikėjus, tačiau Paolas rado paprasta sprendimą - – pervadinti paveikslą. Taip šis darbas tapo žinomas kaip „Puota„Puotos Levio namuose“ pavadinimu.

Vėlyvajame kūrybos periode Paolo kompoziciniai sprendimai jau nebuvo tokie drastiški, tačiau meistras pasiekė dar didesniodidesnės spalvų raiškumoraiškos ir subalansuotumosubalansavimo. Vienas iš pačių įstabiausių jo brandos darbų yra „Lepanto mūšis“ (1571  m.). Taipogi, Veronezė pasižymėjo kaip neblogas [[portretas|portretistas]]. [[1575]]  m. Paolas susilaukė ir svarbaus valstybinio užsakymo darbams [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]]. Čia atliko trijų kambarių tapybą tiek freskos, tiek aliejinių paveikslų technika, tarp kurių išsiskiria „Venecijos apoteozė“. Apie [[1582]]-–[[1584]]  m. dailininkas dar dirbo Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje Venecijoje.

Paolas Veronezė mirė [[1588]]  m. [[balandžio 19]] d. Palaidotas San Sebastiano bažnyčioje Venecijoje, kurią ištapė beveik pats vienas. Didelis dailininko produktyvumas užmaskavo Veronezės asmeninio gyvenimo faktus. Amžininkų jis prisimenamas kaip gero ir malonaus būdo žmogus. Pora jo sūnų, Karlas ir Gabrielė, tapo dailininkais.

* „Vestuvės„[[Vestuvės Kanoje“Kanoje (Veronese)|Vestuvės Kanoje]]“ laikomas didžiausiu dailės šedevru, pagrobtu [[Prancūzija|prancūzų]] iš [[Italija|Italijos]] [[Napoleono karai|Napoleono karų metu]]. Drobė taip ir nebuvo grąžinta, o vietoje jos atsiųsta [[ŠarlisCharles leLe BriunasBrun|Šarlio leLe BriunoBreno]] darytataoyta kopija (šiuo metu [[Akademijos galerija (Venecija)|Akademijos galerijoje]], Venecijoje).

* [[1989]]  m. Luvre buvo pradėtas paveikslo „Vestuvės„[[Vestuvės Kanoje“Kanoje (Veronese)|Vestuvės Kanoje]]“ restauravimas, tačiau jo metu 1992 m. iš ventiliacijos sistemų ant paveikslo pasipylė vanduo, o, bandant 1,5 [[tona|tonos]] drobę pakabinti, neatlaikė viena atramų - – paveikslas nuvirto gerąja puse ir buvo suplėšytas keliose vietose.

[[Kategorija:Italijos dailininkaitapytojai|Veronese, Paolo]]