Ugnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Ta-Ntalas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
 
== Ugnies gesinimas ==
 
=== Ugnies gesinimas vandeniu ===
[[Vanduo]] paliesdamas karštą kūną virsta [[garai]]s, tuo pačiu atimdamas iš karšto kūno daug [[Šiluma|šilumos]]. Norint verdantį [[Vanduo|vandenį]] paversti [[garai]]s, reikia išeikvoti penkis kartus daugiau [[Šiluma|šilumos]], negu tam pačiam kiekiui šalto [[Vanduo|vandens]] įšildyti ligi +100 °C. Susidarę [[garai]] užima šimtus kartų didesnį tūrį, negu juos sudaręs [[vanduo]]; apsupę degantį kūną, [[garai]] atstumia [[oras|orą]], o be [[oras|oro]] degimas neįmanomas. Norėdami sustiprinti [[vanduo|vandens]] gesinamąją jėgą, kartais į jį primaišo [[parakas|parako]]. Tai gali pasirodyti keista, bet yra visiškai išmintinga: [[parakas]] greit sudega, išskirdamas didelį nedegamų [[dujos|dujų]] kiekį, kurios, apsupdamos degančius daiktus sunkina degimą.
 
=== Ugnies gesinimas ugnimi ===
Kartais vienintelis būdas kovoti su [[Miškas|miške]] arba [[stepės|stepėje]] įsiplieskusia ugnimi – padegti [[miškas|mišką]] ar [[stepė|stepę]] iš priešingos pusės. Naujoji [[liepsna]] eina priešais jau degančią ugnies jūrą ir, naikindama degamąją [[medžiaga|medžiagą]], atima ugniai „maistą“; susitikusios, abi ugnies sienos tuojau gęsta, tartum surydamos viena kitą. [[Oras]], įkaitęs virš ugnies jūros, darosi lengvesnis ir yra išstumiamas iš visų pusių plaukiančio gryno [[oras|oro]], kuris [[liepsna|liepsnos]] dar nebuvo paliestas. Todėl, arti ugnies ribų nusistoja [[oras|oro]] traukimas [[liepsna|liepsnos]] kryptimi. Uždegti pasitinkančią ugnį reikia tuo momentu, kai [[gaisras]] priartėja tiek, jog yra juntamas [[oras|oro]] traukimas.
 
== Ugnis kultūroje ==
[[Vaizdas:Ganga Aarathi DashashwaMedh Ghat, Varanasi.jpg|thumb|200px|[[Arthi]] ugnies ritualas [[Varanasis|Varanasyje]]]]
 
Sugebėjimas įkurti, prižiūrėti ir užgesinti ugnį buvo vienas esmingiausių ankstyvųjų žmonių pasiekimų. Ugnis leido termiškai apdoroti maistą, atgrasinti plėšrūnus, suteikė [[šviesa|šviesą]] ir [[šiluma|šilumą]], ir tokiu būdu leido žmonių populiacijai pasiekti atšiauresnius kraštus. Termiškai apdoroto maisto rasta iš 1,9 mln. metų senumo laikotarpio, bet manoma, kad anksčiausiai ugnis sukontroliuota galėjo būti maždaug prieš 1 mln. metų. Ugnies naudojimas plačiai paplito prieš 100–50 tūkst. metų.
 
Dėl ugnies svarbos žmonių gyvenime ugnis pradėta garbinti kaip savita esybė (žr. [[ugnies garbinimas]]). Ji laikyta tarpininke tarp žmogaus ir dievų (į ją įdėtos [[auka|aukos]] sudega ir dūmais kyla į dangų – dievų erdvę), namų sergėtoja (aplink ugnį vykdavo šeimos gyvenimas), saugotoja nuo priešų, apvalanti dvasią. Aplink ugnį vykdavo įvairios religinės [[ritualas|apeigos]], be jos buvo neįsivaizduojamos šventės, bendruomenės renginiai. Ypatinga ugnies reikšmė buvo iškelta [[Vedos|Vedų]] ir [[Avesta|Avestos]] kultūrose, kur visi ritualai vykdavo tik ugnies pagalba.