===== [[Europa|'''Europoje''']]''' jie išplitę į pietus nuo [[spygliuočių miškai|spygliuočių miškų]] ir siaura juosta nusidriekia nuo [[Norvegija|Norvegijos]] iki [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]]. Šioje miškų juostoje yra ir [[Lietuva]]. Mišrieji miškai yra tarpinė juosta tarp spygliuočių ir [[plačialapių miškai|plačialapių miškų]], todėl juose drauge auga ir spygliuočiai, ir plačialapiai [[medžiai]]. Plačialapių medžių ([[ąžuolas|ąžuolų]], [[liepa|liepų]] ir kt.) čia yra gerokai mažiau nei [[smulkialapiai medžiai|smulkialapių]] ([[beržai|beržų]], [[drebulė|drebulių]]). Beržai ir drebulės išplito šioje zonoje po to, kai buvo iškirsti anksčiau augę plačialapiai medžiai. Šiuose [[miškai|miškuose]], lyginant su [[taiga]], vešlesnė bei įvairesnė žolinė [[augalija]].''' =====
===== [[Mišrieji miškai|'''Mišrieji miškai''']]''' gerokai daugiau nukentėję nuo žmonių [[ūkinė veikla|ūkinės veiklos]], nei spygliuočiai. Šių miškų pasikeitusi ne tik [[rūšinė sudėtis]], bet ir daug jų yra iškirsta, jie nesudaro ištisinės dangos.''' =====
Ši [[geografinė zona]] užima didžiausius plotus Europoje. Vakarų ir Vidurio Europoje jie driekiasi plačia juosta, tačiau tolstant į [[žemynas|žemyno]] gilumą ir keičiantis [[klimatas|klimatui]] ji siaurėja. Plačialapiams miškams būdingi [[klevai]], [[liepa|liepos]], [[kaštonas|kaštonai]] ir kiti medžiai. Labiausiai paplitę ąžuolai, [[skroblas|skroblai]] ir [[bukas|bukai]].
