Paukščiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

'''Paukščiai''' ({{la|Aves}}) – specializuota aukštesniųjų [[stuburiniai|stuburinių]] klasė. Tai dvikojai, šiltakraujai, [[kiaušinis|kiaušinius]] dedantys stuburiniai, kuriems būdingos [[plunksna|plunksnos]], sparnais virtusios priekinės galūnės, bedančiai snapai ir tuščiaviduriai kaulai. Jie kilo iš [[Archozaurai|archozaurų]] grupės roplių, tačiau įgiję progresyvių požymių, tapo nepanašūs į savo protėvius<ref name="Macionis">Mačionis A., Stuburinių zoologija. Vilnius: Mokslas, 1989.</ref>. Paukščiams būdinga sudėtinga nervų sistema, dėl kurios jie lengviau orientuojasi aplinkoje, pastovi ir aukšta (38–45&nbsp;°C)<ref name="Biologija">J. Mikulevičienė, M. Purlienė, K Grinkevičius, D. Skurauskienė. Biologijos vadovėlis VII klasei, 2 knyga.</ref> kūno temperatūra, kuri atsirado dėl pagreitėjusios [[metabolizmas|medžiagų apykaitos]] bei patobulėjus termoreguliacijai. Veisimasis, palyginti su [[ropliai]]s, taip pat tobulesnis (peri kiaušinius, jauniklius maitina ir saugo)<ref name="Fauna">Logminas V., Nedzinskas V., Drobelis E. ir kt., Lietuvos fauna. Paukščiai, I tomas. Vilnius: Mokslas, 1990.</ref>. Daugelis sugeba [[skraidymas|skraidyti]] panaudodami labai lengvas ir reguliariai keičiamas plasnojamąsias ir vairuojamąsias [[plunksna]]s. Paukščiai gyvena visuose žemynuose, iš viso pasaulyje yra apie 10350 paukščių rūšių. Apie 120–130 paukščių rūšių išnyko per žmonijos istorijos laikotarpį. Paukščių klasė yra labai diferencijuota: vieni paukščiai minta nektaru, kiti sėklomis, vabzdžiais, [[Žuvys|žuvimis]] ar kitais paukščiais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais. Didžioji dalis paukščių gali skraidyti, tačiau yra ir neskraidančių rūšių (pvz., [[Pingvininiai|pingvinai]], [[kiviai]]). Paukščius tiria zoologijos mokslo šaka [[ornitologija]].

 

== Anatomija ir fiziologija ==