Liuksemburgo kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
S (Perkeliamos 10 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q2719360.)
|atstovas2 =
}}
'''Liuksemburgo kunigaikštystė''', kitaip '''Liuksemburgo hercogystė''' ([[Liuksemburgiečių tarmė]]: ''Herzogtum Lëtzebuerg'') - – istorinė valstybė dabartiniame [[Liuksemburgas|Liuksemburge]], t.p. rytų [[Belgija|Belgijoje]] ([[Liuksemburgo provincija]]), šiaurės [[Lotaringija|Lotaringijoje]] (Prancūzija) ir vakarų [[Reino kraštas-Pfalcas|Reino krašte-Pfalce]] ([[Vokietija]]), egzistavusi X-XVIIIX–XVIII a. Priklausė [[Šventoji Romos Imperija|Šventajai Romos Imperijai]] kaip viena iš [[Septyniolika Provincijų|Septyniolikos Provincijų]].
 
== Istorija ==
Valstybė įkurta [[963]]  m. [[Aukštutinė Lotaringija|Aukštutinės Lotaringijos]] sudėtyje ir iš pradžių vadinta '''grafyste'''. Jos žemes iš [[Triero vyskupija|Triero vyskupijos]] išpirko pirmasis grafas Zygfidas. Čia senovės romėnų griuvėsių vietoje pastatyta nauja pilis, kuri tapo augančio miesto centru. Iki XII a. čia valdė vietinė (senoji) dinastija. Ją vėliau pakeitė dinastija iš [[Namuro grafystė]]s, o 1214  m. galutinai įsigalėjo dinastija iš [[Limburgo grafystė]]s, kuri valdė iki XV a. ir Europoje tapo žinoma kaip [[Liuksemburgų dinastija]].
 
Valdant pastarajai, grafystė labai sustiprėjo, o jos grafai ilgainiui ėmė valdyti [[Bohemijos karalystė|Bohemiją]], o vėliau įsitvirtino Šventosios Romos imperijos soste kaip imperatoriai. Liuksemburgo grafai nuo 1354  m. ėmė tituluotis kunigaikščiais. Prie grafystės buvo prijungtos kelios aplinkinės grafystės: [[Arlonas]], [[Durbui]], [[Larošė]], [[Viandenas]], [[Šini grafystė|Šini]]. Taip susiformavo didelė kunigaikštystės teritorija, išsilaikiusi iki XVIII a. pabaigos.
 
1411  m. mirus Liuksemburgo kunigaikščiui Jobstui, sostą paveldėjo [[Elžbieta Liuksemburgietė]], kuri 1441  m. pardavė kunigaikštystę [[Burgundų Valua dinastija|Burgundų Valua]] dinastijos atstovui [[Pilypas Gerasis|Pilypui]]. Tačiau 1443  m. prasidėjo įpėdinystės karas, kuomet į sostą pretendavo Bohemijos karalius [[Vladislovas]], Tiuringijos landgrafienė Ana, ir net [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimiero]] žmona [[Elžbieta Habsburgietė]]. Tik 1467  m. Liuksemburgo soste įsigalėjo Pilypas, ir kunigaikštystė buvo įjungta į [[Burgundijos Nyderlandai|Burgundijos Nyderlandus]]. Taip ji virto viena iš Septyniolikos Provincijų.
 
Po 1477  m. Nansi mūšio, kurio metu [[Burgundijos kunigaikštystė]] atiteko Prancūzijai, Liuksemburge, kaip ir kitose Septyniolikoje provincijų, įsigalėjo [[Habsburgai]]. 1512  m. Liuksemburgas priskirtas Šventosios Romos imperijos [[Burgundijos apskritis|Burgundijos apskričiai]]. Po [[Nyderlandų revoliucija|Nyderlandų revoliucijos]] kunigaikštystė sudarė dalį [[Pietiniai Nyderlandai|Pietinių Nyderlandų]]. 1659  m. valstybė neteko piečiausių savo teritorijų, kurios atiteko Prancūzijai. 1795  m. Pietinius Nyderlandus prijungus prie [[Prancūzija|Prancūzijos]], kunigaikštystė panaikinta.
 
Ji buvo atkurta 1815  m. kaip [[Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė]].
 
== Nuorodos ==