'''Brabanto kunigaikštystė''' ([[Olandų kalba]]: ''Hertogdom Brabant'') - – istorinė valstybė dabartinėje šiaurės [[Belgija|Belgijoje]] ir pietų [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], viena iš [[Septyniolika Provincijų|Septyniolikos Provincijų]].
== Istorija ==
Valstybė įkurta 1085 m., kuomet nedidelę teritoriją aplink Briuselį kaip atskirą sritį ėmė valdyti Leuveno dinastija. Jos atstovai titulavosi grafais. 1183 m. grafystė tapo kunigaikštyste ir labai stipriai išaugo teritoriškai, tapdama viena didžiausių valstybių Žemutinėse Provincijose.
1430 m. Brabanto soste įsigalėjo [[Burgundų dinastija]], ir kunigaikštystė buvo įjungta į [[Burgundijos Nyderlandai|Burgundijos Nyderlandus]]. Taip vėliau ji virto viena iš Septyniolikos Provincijų.
[[Nyderlandų revoliucija|Nyderlandų revoliucijos]] metu Brabantas buvo padalintas. 1648 m. [[Šiaurės Brabantas]] prijungtas prie [[Jungtinės Provincijos|Jungtinių Provincijų]]. Pietinis Brabantas tuo tarpu sudarė dalį [[Pietiniai Nyderlandai|Pietinių Nyderlandų]]. 1795 m. juos prijungus prie [[Prancūzija|Prancūzijos]], kunigaikštystė galutinai panaikinta.
