Lietuva olimpinėse žaidynėse: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
'''[[Lietuva]] [[olimpinės žaidynės|olimpinėse žaidynėse]]''' kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo keturiolika kartų.
== Istorija ==
[[1918]] m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai – [[Steponas Darius]], [[Karolis Dineika]], [[Viktoras Dineika]], [[Kęstutis Bulota]], [[Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė]] ir kiti. [[1919]] m. [[gegužės 18 ]] d. [[Kaunas|Kaune]] įkurta pirmoji sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki [[1920]] m. rugpjūčio. 1920 m. [[rugsėjo 15 ]] d. įkurta [[Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga]] įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo [[1924]] m. surengtose [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Paryžius|Paryžiuje]]. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. [[gegužės 25]] d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš [[Šveicarija|Šveicarijos]] komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9–0 (4–0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.▼
[[1912]] m. Rusijos imperijos sudėtyje pasirodė ir sportininkai iš [[Vilnius|Vilniaus]] krašto - plaukikas [[Nikolajus Voronkovas]] ir šaulys [[Leonardus Syttin]].
▲[[1918]] m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai – [[Steponas Darius]], [[Karolis Dineika]], [[Viktoras Dineika]], [[Kęstutis Bulota]], [[Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė]] ir kiti. [[1919]] m. [[gegužės 18 ]] d. [[Kaunas|Kaune]] įkurta pirmoji sporto organizacija – Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki [[1920]] m. rugpjūčio. 1920 m. [[rugsėjo 15 ]] d. įkurta [[Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga]] įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo [[1924]] m. surengtose [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Paryžius|Paryžiuje]]. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. [[gegužės 25]] d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš [[Šveicarija|Šveicarijos]] komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9–0 (4–0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Į [[1928 m. vasaros olimpinės žaidynės|1928 m. vasaros olimpines žaidynes]] vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5–7 vietas.
[[1932 m. vasaros olimpinės žaidynės|1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Los Andželas|Los Andžele]] Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Į [[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. vasaros olimpines žaidynes]] [[Berlynas|Berlyne]] Lietuva nebuvo pakviesta dėl [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] ({{de|Memelland}}). [[1940]] m. Lietuvą okupavo ir aneksavo [[Tarybų Sąjunga]], todėl po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.▼
▲[[1932 m. vasaros olimpinės žaidynės|1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] [[Los Andželas|Los Andžele]] Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Į [[1936 m. vasaros olimpinės žaidynės|1936 m. vasaros olimpines žaidynes]] [[Berlynas|Berlyne]] Lietuva nebuvo pakviesta dėl [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] ({{de|Memelland}}).
[[1990]] m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja kiekvienose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant [[1992]] m., Lietuvos sportininkai laimi medalius.▼
[[1940]] m. Lietuvą okupavo ir aneksavo [[Tarybų Sąjunga]], todėl po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė [[1952]] m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
▲[[1990]] m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir
[[LTOK]] į [[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012 m. vasaros olimpines žaidynes]] tikėjosi deleguoti 85 individualiai besivaržančius sportininkus ir nacionalinę krepšinio rinktinę.<ref>[http://www.boksofederacija.lt/docs/Rinktines/2010/Londono_rinktine_2010.pdf LTOK]</ref> Tai būtų buvusi didžiausia šalies delegacija istorijoje, tačiau išsiųsta tik 62 sportininkai.
| |||