15:38, 11 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Perkeliamos 22 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q288587. ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 17:32, 23 vasario 2014 versija taisyti anuliuoti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 489 keitimai S vikifikuota
Eilutė 1: „'''Talasokratija'''“ ({{gr. \|Θαλασσο-κρατία}}) - – jūrinė [[valstybė]], tokia kaip [[finikiečiai\|finikiečių]] prekybinių miestų tinklas. Tradicinės talasokratijos retai dominuoja atokiau nuo jūrų esančiose teritorijose (pavyzdžiui, [[Tyras]], [[Sidonas]] arba [[Kartagina]]). Atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp tradicinės talasokratijos sampratos ir „imperijos“, kai valstybės teritorijos, nors galbūt ir skiriamos jūrų, daugiausia driekiasi į [[žemynas\|žemyno]] gilumą. Terminas taip pat gali reikšti tiesiog pranašumą [[jūra\|jūrose]] karine arba prekybine žodžio „pranašumas“ prasme. Eilutė 9: Be aukščiau paminėtųjų, senovėje egzistavo daug pavyzdžių, tokių kaip [[Jūros tautos]] ir [[Delo lyga]]. Be šių imperijų, daugiausia pagrįstų karine jūrų galia ir jūrinių kelių valdymu, o ne valdomomis žemėmis, [[Viduramžiai]]s atsirado nemažai talasokratijų, dažnai įsitvirtinusių sausumoje ir kontroliavusių jūrą. Tarp žymiausių verta paminėti [[Venecijos respublika\|Venecijos respubliką]], XV a. sutartinai padalytą į Venecijos ''[[Venecijos dožatas\|Dogado]]'' ir Lagūną, Venecijos valdų šiaurės Italijoe ''[[Žemyninė Venecija\|Stato di Terraferma]]'', ir Venecijos pakrantės ''[[Jūrinė Venecija\|Stato di Mar]]''. [[Dubrovniko republika\|Dubrovniko respubliką]], proteguojamą Venecijos, galima taip pat laikyti talasokratija. [[Tamsieji amžiai\|Tamsiaisias amžiais]] ([[500]]–[[1000]] m.) daug [[Pietų Italija\|Pietų Italijos]] pakrantės miestų išsivystė į mažas talasokratijas, kurių pagrindinė galia glūdėjo [[uostas\|uostuose]] ir sugebėjime naudoti laivyną savųjų uostų gynybai ir svetimų siaubimui. Tarp jų buvo graikų, Lombardijos ir saracėnų valdomi [[Baris (miestas)\|Baris]], [[Gaetos hercogystė\|Gaetos]], [[Neapolio hercogystė\|Neapolio]] ir [[Amalfio hercogystė\|Amalfio]] hercogystės, [[Salernas\|Salerno]] ir [[Sorento kunigaikštystė]]s. Vėliau Šiaurės Italijoje išsivystė tenykštės prekybos imperijos su centrais [[Piza\|Pizoje]] ir galingoje [[Genujos respublika\|Genujos respublikoje]], Venecijos varžovėje. Kartu su moderniaisiais laikais ir [[geografiniai atradimai\|geografinių atradimų]] epocha atsirado kai kurios iš žymiausių talasokratijų. Įsitvirtinusios Europoje, kelios tautos įkūrė kolonijines imperijas, sutvirtintas kariniu pranašumu jūroje. Pirmoji buvo [[Portugalijos imperija]], kurią sekė [[Ispanijos imperija]], kuriai iššūkį metė [[Nyderlandų imperija]], kurią plačiuosiuose vandenyse pakeitė [[Britų imperija]], valdžiusi milžiniškas teritorijas, susietas tarpusavyje galingiausio to meto laivyno. Kartu su karinių jūrų pajėgų lenktyniavimu (ypač tarp Vokietijos ir Didžiosios Britanijos) ir kolonializmo pabaiga bei nepriklausomybės kolonijoms suteikimu talasokratijos, šimtmečius kontroliavusios pasaulio vandenynus, liovėsi egzistavusios.

Talasokratija: Skirtumas tarp puslapio versijų