Antonín Dvořák: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė Nelahozevuose (''Nelahozeves'') netoli [[Praha|Prahos]], kur praleido didžiąją dalį gyvenimo. Mokėsi muzikos Prahos vargonų mokykloje, gerai griežė [[smuikas|smuiku]] ir [[altas|altu]]. Grojo altu orkestre, tačiau turėjo pragyventi iš pamokų, todėl jam likdavo mažai laisvo laiko. [[1871]] m. metė darbą orkestre, kad galėtų rašyti muziką. Pamilęs mokinę, parašė jai dainų ciklą „Kipro medžiai“ (CypressCyprus Trees?trees), tačiau, jai susituokus su kitu, pats [[1873]] m. vedė jos seserį Aną Cermakovą (''Anna Cermakova'').

[[1892]]–[[1895]] m. Dvoržakas dirbo [[Nacionalinė muzikos konservatorija|Nacionalinės muzikos konservatorijos]] [[Niujorkas|Niujorke]] direktoriumi. Vėliau Dvoržakas grįžo į [[Praha|Prahą]]. Nuo [[1901]] m. iki mirties buvo [[Prahos konservatorija|Prahos konservatorijos]] vadovas. Gyvenimo gale turėjo finansinių problemų. Palaidotas [[Praha|Prahoje]], Vyšehrad kapinėse.

Dvoržako [[simfonija|simfonijos]] (devynios) parašytos pagal klasikinius modelius, tačiau jis taip pat rašė nauja [[simfoninė poema|simfoninės poemos]] forma, įtakos jo kūrybai turėjo [[Richardas Vagneris]]. Ritmiką ir melodiką veikė čekų liaudies muzika: žinomiausias pavyzdys – „Slavų šokiai“. Taip pat Dvoržakas rašė operas (žymiausia – „Rusalka“), kamerinę muziką, muziką fortepijonui. Dvoržako kūrinius katalogizavo Jarmilas Burhauseris [http://perso.wanadoo.fr/alain.cf/dvoburghauser.htm].

Viešėdamas čekų bendruomenėje Ajovoje, Dvoržakas sukūrė kvartetą in F („Amerikietis“) ir styginių kvintetą in Es. Taip pat būdamas [[JAV]] išgirdo koncertą violončelei, parašytą kompozitoriaus [[Viktoras Herbertas|Viktoro Herberto]], ir taip susižavėjo violončelės ir orkestro deriniu, kad pats parašė koncertą [[violančelė|violončelei]] h – moll ([[1895]] m.). Dar paliko nebaigtą koncertą violončelei A-dur (1865). A. Dvoržakas sukūrė penkių dainų ciklą vyrų chorui op 27, kuriame buvo panaudoti lietuvių liaudies dainų tekstai iš [[Liudvikas Rėza|Liudviko Rėzos]] lietuvių laiudies dainų rinkinio: „Pet sboru pro muzské hlasy na texty litevských násodních písní“ (Five Choral songs for male voices to Lithuanian folk songs) Op. 27 ([[1878]]).