Sociologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 6 metus
S (Bot: Migrating 125 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q21201 (translate me))
[[Vaizdas:Auguste_Comte.jpg|miniatiūra|Sociologijos termino autorius [[Augustas Kontas]]]]
'''Sociologija''' (iš [[lotynų kalba|lot.]] ''socius'' – ''kompanionas'' ir iš [[graikų kalba|graik.]] ''λόγος'' – ''mokslas'')  – [[mokslas]], tiriantis ir aprašantis [[visuomenė]]s struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., [[politologija|politikos mokslas]] arba [[ekonomika]]), bet siekiantis naudojant sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologai domisi ir atskirais socialiniais junginiais (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir [[organizacija|organizacijos]]). Jie tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas  – visuomenės susisluoksniavimas ([[socialinė stratifikacija]]), t. y. susiskirstymas į įvairias socialines grupes.
 
Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte'as. Sociologija atsirado [[XIX amžius|XIX]] amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti, kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypač po [[Émile Durkheim|Emilio Durheimo]] ir jo pasekėjų postūmio.
 
Šiais laikais sociologai tiria [[Socialinė struktūra|makrostruktūras]], kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip [[rasė]], etniškumas, klasė arba [[lytis]] (giminė) bei tokius institutus kaip [[šeima]]; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įskaitant [[nusikalstamumas|nusikalstamumą]] ir [[Skyrybos|skyrybas]]; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.
 
Sociologai dažnai remiasi [[kiekybinis tyrimas|kiekybiniais tyrimais]] siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti [[modelis|modelius]], kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad [[kokybiniai tyrimai]]  – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai  – leidžia geriau suprasti socialinius procesus.
 
== Istorija ==
== Sociologijos šakos ==
 
* Darbo sociologija nagrinėja [[pramonė|pramonę]], jos pasiekimus ir ryšį su visuomenės raida
* Deviantinio elgesio sociologija tiria elgesį, pažeidžiantį visuomenės socialines normas (pvz., [[baudžiamoji veika|nusikalstamą veiką]]).
* Ekonominė sociologija tiria ekonominių reiškinių socialines priežastis ir padarinius. Tai apima [[išteklius|išteklių]], rinkos, turto ir skurdo problemų, demografinių procesų tyrimą ir kt.
* Kultūros sociologija nagrinėja [[kultūra|kultūros]] apraiškas visuomenėje ir kultūros vaidmenį žmogaus socializacijos procese.
* Istorinė sociologija nagrinėja tai, kaip istoriniai procesai veikia visuomenės vystymąsi.
* [[Lyčių sociologija]]
* Miesto ir kaimo sociologija
* [[Politinė sociologija]]
* Šeimos sociologija tiria [[Šeima|šeimos]] formavimąsi, vystymąsi ir funkcijas bei šeiminius ryšius.
* Švietimo sociologija tiria [[švietimas|švietimo]] vaidmenį visuomenėje.
* [[Teisės sociologija]]
 
{{Vikižodynas|sociologija|no=T}}
{{Commons|Category:Society|no=T}}
 
{{Commons|Category:Society|no=T}}
 
[[Kategorija:Sociologija| ]]
15 145

pakeitimai