Li (tauta): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 8:
|gim=
}}
'''Li''' ({{zh|黎|Lí}})
Li etninės grupės tėvynė yra antra didžiausia Kinijos sala [[Hainanas]]. Tautos populiaciją sudaro apie 1,247 mln. žmonių. Daugelis jų gyvena Hainano salos Li-Miao autonominėje prefektūroje, kuri apima Tongzės, Baotingo, Ledongo, Dongfango ir kitas apygardas. Kiti gyvena tarp [[haniai|hanių]] ir [[hujai|hujų]] kitose salos dalyse.
Eilutė 18:
== Teritorija ==
Li gyvenama teritorija yra tropinis rojus, kur auginami kokoso riešutai, kakava, kava, kaučiukas, anakardžio riešutai, ananasai, mango, bananai, yra išgaunamas palmių aliejus. Saloje gausu vario, alavo, kvarco, fosforo, geležies bei volframo. Taip pat yra išvystyta laivyba bei žvejyba.
== Kalba ==
[[Li kalba]] neturi savo atskiro rašto. Jų šnekamoji kalba priklauso [[kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalbinei šeimai, tačiau daugelis šiuo metu šneka [[kinų kalba]]. Tik 1957
== Istorija ==
Atsižvelgiant į istorinius įrašus, terminas Li pirmą kartą buvo pavartotas [[Tang dinastija|Tangų dinastijos]] laikais ([[618]]
6
[[Tang dinastija|Tangų dinastija]] sustiprino Li gyvenamų teritorijų kontrolę centralizuodama valdžią ir suskirstydama teritoriją į penkias prefektūras, kurios buvo sudarytos iš 22 apygardų.
[[Song]] dinastijos laikais (
Stipri Li žmonių priespauda lėmė didėjančius neramumus. [[Song]] ir [[Yuan]] dinastijų laikotarpiu Hainano saloje buvo užfiksuoti 18 sukilimų, [[Ming]] ir [[Qing]] dinastijų laikotarpiu Li suorganizavo 14 didelių maištų. Po [[Pirmasis Opiumo karas|Pirmojo Opiumo karo]] 1840 metais Hainano salą užplūdo imperialistai, kurie atnešė Li žmonėms priespaudą ir kančias lėmusias dar daugiau neramumų<ref>http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-li.htm</ref>.
Eilutė 37:
== Li tautos kultūra ==
Li tauta yra labai daininga, turinti turtingą kultūrą bei gilias tradicijas. Išskirtinis gyvenimo būdas, [[tatuiruotė|tatuiruočių]] menas, verpimo ir audimo įgūdžiai bei jų
=== Li tautos gyvenimo ypatumai ===
Li žmonės daugiausia gyvena grupelėmis ir stato savo [[kaimas|kaimus]] netoli kalnų ir upių. Tradicinių namų forma primena apdengtą valtį arba piramidę, aplink kurią yra pastatyta [[tvora]]. Šios tautos pastatų unikalumas buvo nulemtas geologinių sąlygų, klimato bei statybai naudojamų medžiagų. Paprastai namai yra dviejų aukštų. Žemutinis aukštas skirtas gyvuliams, o antrame
Valties formos nameliai atspindi artimą Li tautos ryšį su [[Okeanijos kultūra]]. Li tautosakoje yra pasaka apie princesę ''Danya'', kurią srovė nunešė iki [[Hainanas|Hainano salos]]. Čia ji ištraukė valtį į krantą ir ją panaudojo, kaip stogą, suręstam nameliui. Tokiu būdu Li tautos žmonės pasekė jos pavyzdžiu statydami savo namus. [[valtis|Valties]] formos namai taip pat yra Hainano salos simbolis bei atspindi ne tik Okeaninės kultūros, tačiau ir jūros [[šilko kelias|šilko kelio]] svarbą, kuris jungė pietų Kiniją su Vakarais<ref>http://www.chinaculture.org/gb/en_chinaway/2006-07/31/content_84155.htm</ref>.
Eilutė 47:
=== Tatuiruotės ===
Li tauta iš kitų Kinų etninių grupių išsiskiria savo tatuiruotėmis, kurios piešiamos ant moters kūno. Šios tradicijos atsiradimo pasakojimai yra keli. Kai kurie sako, jog moters be tatuiruočių siela po mirties nerasdavo ramybės, nes nebūdavo priimama protėvių. Kiti teigia, kad Li moterys darydavosi tatuiruotes tam, kad kitų [[gentis|genčių]] vyrai jų nepagrobtų. Taip pat yra manoma, jog tatuiruotės
Tatuiruotės būdavo pradėtos piešti ant kūno kai moterys sulaukdavo 12-13 metų. Ši [[ceremonija]] buvo laikoma šventa, kuri turėjo būti atliekama tik tam tikromis dienomis rudenį. Buvo tikima, jog ištatuiruotos linijos ant veido yra „palaimintos sielos“ simbolis, ant viršutinės lūpos
Nuo 1990 metų ši senovinė tradicija palaipsniui prarado savo žavesį atėjus moderniajai civilizacijai. Šiuo metu, tatuiruotes galima išvysti tik ant senesnių moterų veido bei kūno. Jaunos moterys pradėjo skeptiškai žiūrėti į šią tradiciją, kuri šiuo metu tampa nykstanti<ref>http://www.chinaculture.org/gb/en_chinaway/2006-07/31/content_84155_3.htm</ref>.
Eilutė 55:
=== Menas ir apranga ===
[[Pynimas]] ir [[verpimas]] yra vienas seniausių Li tautos menų. Li [[brokatas]] (audinys) su išskirtine audimo technika ir raštais visada buvo pagrindinė imperatorių prekė. Rūbai siuvami iš [[medvilnė]]s ir [[linas|lino]]. Visą rūbo gaminimo procesą jie atlieka patys
Li yra puikūs dainininkai ir šokėjai. Liaudies dainos yra gražios, ritmingos ir unikalaus turinio. Žodis daina Li kalboje reiškia Li [[baladė|baladžių]] garsai. Populiariausias jų šokis yra šokamas pagal bambukų muziką –
=== Vestuvių papročiai ===
Pagal Li tautos papročius, vaikai turi išeiti iš tėvų namų ir gyventi savarankiškai į „longgui“ jau nuo 13 metų. Berniukai turi pasistatyti savo namus, o mergaitės įsikuria su tėvų pagalba. Longgui yra vadinama vieta, kurioje berniukai ir mergaitės pirmą kartą susitinka ir dažniausiai įsimyli.
„Naktinis lankymasis“ yra unikalus Li tautos būdas susipažinti su savo gyvenimo meile. Atėjus nakčiai, jauni vaikinai pasipuošia prieš eidami į „seserų longgui“, namus, kur gyvena merginos, kaimyniniuose kaimuose. Grodami bambukinėmis fleitomis vaikinai suranda merginas, kurios vėliau, jeigu nutaria draugauti su vaikinu, nusiunčia juosmenis išsiuvinėtus drugeliais ir gėlėmis. Po šio ritualo vaikinai įkanda į pasirinktos merginos ranką, palikdami savo dantų žymes
=== Kitos šventės ===
Daugelis Li švenčių yra artimos [[Han]] tautos šventėm, tačiau turi ir tradicinių švenčių
Prieš Pavasario šventę šeimose yra ruošiamos ištaigingos vakarienės, naminis vynas ir kepamas [[Dengye]] pyragas. Naujųjų metų išvakarėse Li žmonės garbina protėvius; kitas dienas jie svečiuosi vieni pas kitus, sveikina, šoka bei dainuoja.
[[Sanyuesan]] švenčiama trečio mėnesio trečią dieną. Šią dieną yra lankomi ir pagerbiami vyresnieji. Jiems atnešamos konservuotos daržovės, geltonas vynas ir iškepti pyragai. Jaunimas per šventę eina žvejoti bei medžioti, o vakare dainuoja apsirengę tradiciniais gėlėtais rūbais ir garbina protėvius. Ši šventė taip pat yra meilės brangiems žmonėms rodymo laikas.
== Religija ==
Li žmonės tiki, jog kiekvienas daiktas ar būtybė turi savo dvasią, o visi gamtos sutvėrimai yra gyvosios šventyklos. Li tautos atstovai daugiausiai garbina savo protėvius, gamtą (dangų, žemę, kalnus, vandenį, ugnį, saulę, mėnulį, medžius ir pan.) ir dvasias (kalnų dvasia, žemės dvasia, griaustinio dvasia, virtuvės dvasia, protėvių dvasia ir pan.). Kad dvasios nepyktų ant Li žmonių ir nesiųstų ligų yra aukojamos kiaulės, šunys, vištos, jaučiai ir pan.<ref>http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Li.pdf</ref>.
== Šaltiniai ==
|