Stasys Čenkus: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Stasys Čenkus''' ([[1901]] m. - – [[1982]]  m., [[Niujorkas|Niujorke]]) – Lietuvos policijos valdininkas, pulkininkas.

Lietuvos Saugumo departamento Marijampolės apygardos viršininkas 1933–1939  m. Lietuvai atgavus Vilnių - – Vilniaus apygardos viršininkas 1939–1940  m. <ref name="stankeras">{{cite book|first=Petras |last=Stankeras |chapter=Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys |title=Lietuvių policija 1941-1944 metais |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |year=1998| isbn=9986-757-17-7 |pages=217}}</ref>

1940  m. [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungai]] okupavus Lietuvą pasitraukė į [[Nacių Vokietija|nacių Vokietiją]] ir dirbo jos karinei žvalgybai, [[abveras|abverui]]. <ref name="stankeras">{{cite book|first=Petras |last=Stankeras |chapter=Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys |title=Lietuvių policija 1941-1944 metais |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |year=1998| isbn=9986-757-17-7 |pages=217}}</ref> 1941  m. balandžio mėn. kartu su [[Pranas Germantas|Pranu Germantu]] ragino tuomet į Berlyną pabėgusi generolą [[Stasys Raštikis|Stasį Raštikį]] imtis vadovauti lietuviams ir tuo tikslu susitikti su dr. Heinz Graefe. Vėliau Pranas Germantas įsipareigojo gestapui sukurti lietuvišką nacionalsocialistų partijos filialą, o Stasys Čenkus buvo numatytas būti lietuviškųjų [[SS]] vadu. 1941  m. birželio 14 d. Stasys Čenkus žodžiu [[Kazys Škirpa|Kaziui Škirpai]] perdavė nacių Vokietijos vyriausybės ultimatumą, kuriuo įspėjo nesudaryti jokios Lietuvos vyriausybės nei iš Lietuvoje esančių lietuvių, nei iš Reiche atsidūrusių lietuvių politinių pabėgėlių. <ref name="brazaitis">{{cite web |url=http://brazaitis.litua.com/wiki/1941_m._birželio_sukilimas|title=1941 m. birželio sukilimas. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>

1941  m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Stasys Čenkus liepos 1 ar 2 d. Kaune atleido iš pareigų [[Jonas Dainauskas|Joną Dainauską]], tuometinį aukščiausią [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinosios vyriausybės]] Valstybės saugumo departamento pareigūną, nesutikusio Lietuvos saugumo policiją įtraukti į pogromus prieš žydus. <ref name="idzelis">{{cite web |url=http://www.draugas.org|title=Augustinas Idzelis. Jono Dainausko bibliotekoje ir archyve – jo įdomaus gyvenimo atspindžiai. Draugas. Šeštadienio priedas. Balandžio 17 d. 2010 m. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref> Po [[voldemarininkai | voldemarininkų]] pučo prieš Lietuvos laikinąją vyriausybę liepos 23-24 d., Stasys Čenkus tapo Valstybės saugumo departamento direktorius vietoj [[Vytautas Reivytis|Vytauto Reivyčio]], kuris tapo Lietuvos policijos departamentų direktoriumi. Vėliau Stasys Čenkus buvo Lietuvių saugumo policijos skyriaus prie vokiečių saugumo policijos ir SD vado Lietuvoje viršininkas.

[[Voldemarininkai|Voldemarininko]] [[Juozas Žlabys-Žengė|Juozo Žlabio-Žengės]] prašymu išgelbėjo rašytoją [[Teofilis Tilvytis|Teofilį Tilvytį]] nuo sušaudymo Kauno forte. <ref name="tilvytis">{{cite web |url=http://www.tekstai.lt/tekstai-apie-tekstus/101-j/5471-jonas-jukaitis-praom-netrukdyti-ydi-mlynosios-alyvos-interviu-2009.html|title=Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009). |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>

1943  m. rugpjūčio 27 d. savo raštu sėkmingai pagrindė Lietuviškojo saugumo policijos skyriaus svarbą, kad vokiečiai skyriaus neišardytų. Tvirtino, kad Lietuviškojo saugumo policija nuo seno turi gerą vardą ir sulaukia visuomenės paramos kovojant prieš bolševikus. <ref name="bubnys">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/1/arunas1.htm|title=Arūnas Bubnys. Vokiečių ir lietuvių saugumo policija (1941–1944). |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>

1944  m. pasitraukė į Vokietiją. Sovietų Sąjunga jį už akių nuteisė mirti už karinius nusikaltimus. Liudytojai tvirtino, kad jisai dalyvavo sumušant žydus, juos išvežant į mirties stovyklas ir juos žudant. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>

1946-1948 1946–1948 m. dirbo JAV karinei žvalgybai. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>

JAV apsigyveno 1951  m. Gyveno Niujorke, dirbo [[Federalinis tyrimų biuras | Federalinio tyrimų biuro]] ir [[Centrinė žvalgybos valdyba | Centrinės žvalgybos valdybos]] tarnautoju. <ref name="stankeras">{{cite book|first=Petras |last=Stankeras |chapter=Ostlando ir Lietuvos generalinės srities civilinės ir karinės administracijos, kariuomenės, SS bei policijos vokiečių ir lietuvių svarbesnių pareigūnų trumpi biografijos duomenys |title=Lietuvių policija 1941-1944 metais |publisher=Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras |year=1998| isbn=9986-757-17-7 |pages=217}}</ref> 1977  m. Čikagos žurnalistai iškėlė jo praeitį. <ref name="jta">{{cite web |url=http://www.jta.org/1980/05/29/archive/special-to-the-jta-n-y-resident-called-one-of-the-top-five-alleged-war-criminals-in-u-s|title=Special to the JTA. N. Y. Resident Called One of the Top Five Alleged War Criminals in U.S. May 29, 1980. |accessdate=2014 m. vasario 15 d.}}</ref>