17:21, 13 vasario 2014 versija taisyti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai S →‎Pasaulio vandens išteklių pasiskirstymas pasiskirstymas: vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		17:23, 13 vasario 2014 versija taisyti anuliuoti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''[[Atmosfera\|Atmosferoje]]''' esantys [[vanduo\|vandens]] garai sugeria, atspindi ir išsklaido [[Saulė\|Saulės]] [[spinduliuotė\|spinduliuotę]], dėl to mūsų [[planeta\|planetoje]] yra tinkama gyventi [[temperatūra]].▼ Atmosferos drėgmė (vandens garai , krituliai) perneša energijos perteklių horizontaliai iš [[tropinis\|tropinių]] sričių į poliarines [[platuma\|platumas]] arba vertikaliai į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Nuo vandens garų kiekio atmosferoje prikauso debesodaros procesai, vadinasi ir [[krituliai\|kritulių]] susidarymas. Be to vandens garai turi įtakos atmosferos ir žemės paviršiaus [[radiacija\|radiacijos]] balansui. Vandens garai sugeria ilgabangę radiaciją, kurią spinduliuoja žemės paviršius, ir dėl to patys tampa radiacijos šaltiniu. Dalis vandens garų spinduliuojamos radiacijos pasiekia žemės paviršių. Todėl naktį žemės paviršius ir atmosferos paribio sluoksnis mažiau atvėsta.{{šaltinis\|{{Cite book \| first=A. \| last=Bukantis \| authorlink=Arūnas Bukantis \| title=Lietuvos klimatas \| year=1994 \| publisher=Vilniaus universiteto leidykla \| location=Vilnius}}}}▼ ▲'''[[Atmosfera\|Atmosferoje]]''' esantys [[vanduo\|vandens]] garai sugeria, atspindi ir išsklaido [[Saulė\|Saulės]] [[spinduliuotė\|spinduliuotę]], dėl to mūsų [[planeta\|planetoje]] yra tinkama gyventi [[temperatūra]]. ▲Atmosferos drėgmė (vandens garai , krituliai) perneša energijos perteklių horizontaliai iš [[tropinis\|tropinių]] sričių į poliarines [[platuma\|platumas]] arba vertikaliai į aukštesnius atmosferos sluoksnius. Nuo vandens garų kiekio atmosferoje prikauso debesodaros procesai, vadinasi ir [[krituliai\|kritulių]] susidarymas. Be to vandens garai turi įtakos atmosferos ir žemės paviršiaus [[radiacija\|radiacijos]] balansui. Vandens garai sugeria ilgabangę radiaciją, kurią spinduliuoja žemės paviršius, ir dėl to patys tampa radiacijos šaltiniu. Dalis vandens garų spinduliuojamos radiacijos pasiekia žemės paviršių. Todėl naktį žemės paviršius ir atmosferos paribio sluoksnis mažiau atvėsta.{{šaltinis\|{{Cite book \| first=A. \| last=Bukantis \| authorlink=Arūnas Bukantis \| title=Lietuvos klimatas \| year=1994 \| publisher=Vilniaus universiteto leidykla \| location=Vilnius}}}} Absoliutidrėgmė apskaičiuojama pagal formulę: : <math> AH = {m_w \over V_{net}}. </math> Čia <math> m_w </math> yra vandens garų masė, <math> V_{net} </math> - – bendras vandens ir oro santykis == Pasaulio vandens išteklių pasiskirstymas pasiskirstymas == ~~[[Vaizdas:Zemes vandens balansas.jpg\|thumb\|Žemės vandens balansas]]~~ Kai kuriais apskaičiavimais, 97,2 % pasaulio vandens išteklių yra [[vandenynas\|vandenynuose]] ir [[jūra\|jūrose]]. Toks vanduo yra [[druskingumas\|druskingas]], todėl daugumai sausumos augalų ir gyvūnų netinkamas. Tik labai turtingos, pavyzdžiui, Persijos įlankos, šalys stato vandens gėlinimo stotis ir vartoja jose išgėlintą jūros vandenį. Apie 2,1 % [[hidrosfera\|hidrosferos]] vandens susikaupę [[ledynas\|ledynuose]] ir sniegynuose. Gėlo vandens tėra 0,7 %: 0,1 % ežeruose ir upėse, 0,6 % po žeme (dirvožemyje ir grunte), 0,001 % atmosferoje. eilutė 16 ⟶ 14: == Drėgnumas == Oro drėgnumą nusako atmosferoje esančių vandens garų kiekis. Absoliučiuoju drėgnumu vadinamas vandens garų kiekis tam tikrame oro tūryje (išreiškiamas gramais kubiniam metrui/ g/m3). Drėgnumas priklauso nuo oro temperatūros. Esant tam tikrai temperatūrai ore gali būti tik tam tikras vandens garų kiekis. Kai ore yra didžiausias galimas vandens garų kiekis, sakoma, kad oras yra prisotintas drėgmės. Šaltam orui prisotinti pakanka labai nedaug garų, šiltesniam reikia daugiau. Tai reiškia, kad kai šilta, kritulių iškrenta daugiau negu kai šalta. Santykinis drėgnumas - – tai tam tikrame oro tūryje faktiškai esančio garų kiekio ir tą patį tūrį (esant tai pačiai temperatūrai) prisotinančio garų kiekio procentinis santykis Jei santykinis drėgnumas 100%, oras yra pri¬sotintas, jei 80-99% - – drėgnas, o jei ~ 50% - – sausas. 10% santykinis drėgnumas būna tik dykumose. Kai atmosferos slėgis yra pastovus, tai vesdamas neprisotintas oras gali pasiekti tokią temperatūrą, kad tampa prisotintas (santykinis drėgnumas 100%). Ši temperatūra vadinama rasos tašku. Žemiau rasos taško garų perteklius kondensuojasi ir susidaro vandens lašeliai, jei yra kondensacijos branduolių, arba ledo kristaliukai, jei oro temperatūra žemesnė nei 0 °C. ~~[[Vaizdas:Prisotinto oro absoliuciojo dregnumo priklausomybe nuo temperaturos.jpg\|thumb\|Prisotinto oro absoliučiojo drėgnumo priklausomybė nuo temperatūros]]~~ == Kondensacija == Vandens garai kondensuojasi orui atvėsus iki rasos taško. Oras atvėsta dėl įvairių priežasčių, nuo kurių priklauso ir kondensacijos rezultatai. # Ramiomis giedromis naktimis, kai mažai ar visai nėra Žemės spinduliuotę sulaikančių debesų, orą atvėsina ataušęs Žemės paviršius, Tai radiacinis, arba kontaktinis, atvėsimas. Kai oras drėgnas, dalis garų kondensuojasi, kyla rūkas, iškrinta rasa, o jei temperatūra nukrinta žemiau užšalimo taško – šerkšnas. # Oras atvėsta ir dėl advekcijos - – horizontalaus oro masių judėjimo. Advekcinis atvėsimas pasireiškia tada, kai šiltas drėgnas oras užslenka virš šalto sausumos ar jūros paviršiaus. # Kalifornijoje (Š. Amerika) ar Atakamoje (R Amerika) šiltam dykumos orui užslinkus virš šaltųjų srovių vėsinamos vandenyno pakrantės kyla tiršti rūkai (vad. advekciniai rūkai;). # Kadangi advekcinis atvėsimas susijęs daugiausia su horizontaliuoju oro judėjimu, dėl to kondensacija būna palyginti nežymi. # Šiltas drėgnas oras atvėsta kildamas kalnų šlaitais (orografinis atvėsimas) arba susitikęs su šaltesnio ir tankesnio oro frontu. # Į aukštesnius atmosferos sluoksnius (kur mažesnis slėgis) kyla šilto oro srovės. Kildamas oras plečiasi ir tam eikvoja savo vidinę energiją (šilumą), todėl jo temperatūra krinta. Kadangi kildamas oras atvėsta dėl mažėjančio slėgio, o ne dėl šilumos atidavimo aplinkai, tai toks atvėsimas (be šilumos mainų su aplinka) vadinamas adiabatiniu, arba konvekciniu (kylančiu dėl temperatūros skirtumo). Orografinis ir adiabatinis atvėsimas susiję su vertikaliuoju oro judėjimu. Taip atvėsusiame ore vyksta intensyvesnė kondensacija - – daugiau vandens garų virsta lašeliais ar ledo kristalėliais. # Švariame ore nėra kondensacijos branduolių, dėl to vandens garai jame kondensuojasi ne taip greitai. Jei oras absoliučiai švarus, tai atvėsęs žemiau rasos taško jis persotinamas garais - – tuomet jo santykinis drėgnumas viršija 100%. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad, kol prasideda kondensacija, švarų prisotintą orą galima atšaldyti iki -40 °C. Toks vandens garų tiesioginis virtimas ledo kristalais (arba atvirkščiai - – ledo garavimas) aplenkiant skystąją būseną vadinamas sublimacija. Tačiau oras retai kada būna visai švarus, paprastai jame būna daug kondensacijos branduolių. Tai - – mikroskopinės dalelės: vulkaninės dulkės (ugnikalnių išsiveržimus paprastai lydi smarkios liūtys), vėjo pustomos dirvožemio dulkės, automobilių ir pramonės įmonių išmetami teršalai, druskų dalelės iš jūros vandens purslų. Kondensacijos branduolių daugiausia virš miestų (čia jų gali būti iki 1 milijono kubiniame centimetre), o mažiausia virš vandenynų (tik 10 kubiniame centimetre). Kai šių branduolių labai daug, tai kondensacija gali vykti ir esant 75% santykiniam oro drėgnumui.{{šaltinis\|{{Cite book \| first=D. \| last=Waugh \| authorlink=David Waugh \| title=Geografija: Integruotas kursas I dalis \| year=2002 \| publisher=Alma littera \| location=Vilnius}}}} ~~{{šaltinis\|{{Cite book \| first=D. \| last=Waugh \| authorlink=David Waugh \| title=Geografija: Integruotas kursas I dalis \| year=2002 \| publisher=Alma littera \| location=Vilnius}}}}~~ == Šaltiniai ==▼ {{ref}}▼ [[Kategorija:Meteorologija]] ▲== Šaltiniai == ▲{{ref}}

Atmosferos drėgmė: Skirtumas tarp puslapio versijų