Atmosferos drėgmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 10:
 
== Pasaulio vandens išteklių pasiskirstymas pasiskirstymas ==
 
Kai kuriais apskaičiavimais, 97,2% pasaulio vandens išteklių yra [[vandenynas|vandenynuose]] ir [[jūra|jūrose]]. Toks vanduo yra [[druskingumas|druskingas]], todėl daugumai sausumos augalų ir gyvūnų netinkamas. Tik labai turtingos, pavyzdžiui, Persijos įlankos, šalys stato vandens gėlinimo stotis ir vartoja jose išgėlintą jūros vandenį.
Apie 2,1% [[hidrosfera|hidrosferos]] vandens susikaupę [[ledynas|ledynuose]] ir sniegynuose. Gėlo vandens tėra 0,7%: 0,1% ežeruose ir upėse, 0,6% po žeme (dirvožemyje ir grunte), 0,001% atmosferoje.
[[Vaizdas:HIdrologinis arba vandens apytakos ciklas.jpg|thumb|Hidrologinis arba vandens apytakos ciklas]]
Vienu metu atmosferoje būna vidutiniškai tik tiek drėgmės, kad iškritusi ji padengtų Žemės paviršių vos 2,5 cm storio sluoksneliu (maždaug 10 dienų kritulių norma). Tačiau tarp vandenynų tiek atmosferos ir sausumos visą laiką vyksta vandens apytaka
[[Vaizdas:Zemes vandens balansas.jpg|thumb|Žemės vandens balansas]]
Kai kuriais apskaičiavimais, 97,2 % pasaulio vandens išteklių yra [[vandenynas|vandenynuose]] ir [[jūra|jūrose]]. Toks vanduo yra [[druskingumas|druskingas]], todėl daugumai sausumos augalų ir gyvūnų netinkamas. Tik labai turtingos, pavyzdžiui, Persijos įlankos, šalys stato vandens gėlinimo stotis ir vartoja jose išgėlintą jūros vandenį.
Apie 2,1 % [[hidrosfera|hidrosferos]] vandens susikaupę [[ledynas|ledynuose]] ir sniegynuose. Gėlo vandens tėra 0,7 %: 0,1 % ežeruose ir upėse, 0,6 % po žeme (dirvožemyje ir grunte), 0,001 % atmosferoje.
Vienu metu atmosferoje būna vidutiniškai tik tiek drėgmės, kad iškritusi ji padengtų Žemės paviršių vos 2,5  cm storio sluoksneliu (maždaug 10 dienų kritulių norma). Tačiau tarp vandenynų tiek atmosferos ir sausumos visą laiką vyksta vandens apytaka
 
== Drėgnumas ==