Moldavija: Skirtumas tarp puslapio versijų

pavadinimas={{PAGENAME}}Moldavija|

Dabartinės Moldovos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama [[Moldovos kunigaikštystė]]s dalis. Ši kunigaikštystė apėmė [[Prutas|Pruto]] baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų [[Rumunija|Rumunijoje]], dalį [[Ukraina|Ukrainos]]. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo [[Prutas|Pruto]], dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau [[XVI amžius|XVI]] amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.

Valdymo forma – [[parlamentinė demokratija]]. Šalies vadovas yra [[prezidentas]]. Jį renka parlamentas trijų penktųjų balsų dauguma, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra [[Mihai Ghimpu]], laikinai einantis šias pareigas iki būsimų rinkimų [[2010]] m.

Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį [[Vladimiras Voroninas|Vladimirą Voroniną]].<ref name="CIA"> [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/md.html CIA pasaulio faktų knyga: Moldova]</ref> Nuo Moldovos atsiskyrusiai [[Padniestrė]]s respublikai ilgus metus nuo nepriklausomybės paskelbimo vadovavo [[Igoris Smirnovas]], [[2011]]  m. prezidentu tapo [[Jevgenijus Ševčiukas]].

Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai Moldovos žemės – derlingas [[juodžemis]]. Pagrindinės žemės ūkio kultūros – [[kviečiai]], [[tabakas]], [[kukurūzai]] ir [[saulėgrąžos]]. Šalies pietuose auginamos [[vynuogės]]. Vynininkystė – viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po [[1991]] m., kai šalis tapo nepriklausoma. Moldovos žemės ūkyje dirba 39 % ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminti 42 % Moldovos pramonės produkcijos.

[[2009]] m. Moldovos [[bendras vidaus produktas]] (perkamosios galios paritetas) buvo 9. 986 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]. Tais pačiais metais [[BVP]] vienam žmogui teko 23002 300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra [[Rusija]], [[Ukraina]], [[Rumunija]]. [[2008]] m. eksporto partneriai: [[Marokas]] (48,1 %), [[Rusija]] (14,8 %), [[Rumunija]] (8,1 %), [[Italija]] (5 %). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) ([[2005]] m.)<ref name="CIA"/>

Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Remiantis paskutiniu 2004  m. Moldovos gyventojų surašymu <ref>http://www.statistica.md/public/files/Recensamint/Recensamintul_populatiei/vol_1/6_Nationalitati_de_baza_ro.xls</ref>, ir tais pačiais metais atsiskyrusioje [[Padniestrė|Padniestrėje]] vykdytu surašymu, didžiausią tautinę grupę sudaro [[moldavai]] (69.,62 %). Mažesnio dydžio yra [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (11.,23 %) ir [[rusai|rusų]] (9.,39 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.

Be šių pagrindinių grupių Moldovoje gyvena 3.,85 % [[gagaūzai|gagaūzų]], kalbančių [[gagaūzų kalba]] (priklausančia [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] grupei), 2 % [[bulgarai|bulgarų]], 1,5 % [[žydai|žydų]] ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.

[[Rumunai|Rumunais]] surašymų duomenimis save laikė 1.,87 % gyventojų (2.,17 % - – Moldovoje ir 0.,05 % - – Padniestrėje), tačiau rumunų ir moldavų etnosai dėl lingvistinės ir istorinės bendrystės persikloja: surašymo metu, 18.,8 % save moldavais identifikavusių žmonių, savo gimtąją kalbą pavadino [[rumunų kalba|rumunų]].

93.,3% gyventojų – [[stačiatikiai]], priklausantys Moldovos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % – [[ judėjai]]. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.

Valstybinė Moldovos kalba - – [[rumunų kalba|rumunų]], priklausanti [[romanų kalbos|romanų kalbų]] grupei ir užrašyta lotyniškais rašmenimis. Šalyje daugiausiai šnekama rumunų kalbos moldavų subdialektu, paplitusiu ir šiaurės rytų [[Rumunija|Rumunijoje]]. Abiejose šalyse galioja vienodas [[bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] standartas.<ref>James Minahan, Miniature empires: a historical dictionary of the newly independent states, Greenwood Publishing Group, 1989, p. 276</ref>

[[1991]]  m. Moldovos Nepriklausomybės deklaracija skelbia, kad šalies valstybinė kalba - – [[rumunų]]<ref>http://www.moldova-suverana.md/index.php?start_from=&ucat=7&subaction=showfull&id=1156426235&archive=1156767681&

</ref>. [[1994]]  m. šalies Konstitucijoje buvo parašyta, kad valstybinė kalba - – [[moldavų kalba|moldavų]], užrašyta lotyniška abėcėle<ref>http://www.e-democracy.md/en/legislation/constitution/ Moldovos Respublikos Konstitucija, 13 str., 1 eil.</ref>. [[2013]]  m. [[gruodžio 5]] d. Moldovos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo skelbiama, kad Nepriklausomybės deklaracija yra pirminis dokumentas ir šalies valstybinė kalba - – rumunų. (Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.)

Rumunų kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra sąlygota ilgalaikio politinio ir istorinio [[Rumunija|Rumunijos]] ir Moldovos atskirumo. Sąmoningas politinis siekis kurti atskirą moldavų kalbą - – po [[1940]]  m. [[TSRS]] okupacijos, [[Moldavijos TSR]] oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavų ir [[rusų kalba|rusų]] kalbos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas [[kirilica|kirilicos]] raštas, į naujai kuriamą bendrinę kalbą įterpta daug archajinių slavų kilmės rumuniškų žodžių, naujų rusiškų skolinių.<ref>http://memory.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd/cstdy:@field(DOCID+md0027)</ref> Atkurusi Nepriklausomybę Moldova grįžo prie lotyniško rašto.

[[2004]]  m. surašymo duomenimis, rumunų/moldavų kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 % šalies gyventojų. 11.,26 % gyventojų gimtoji kalba - – rusų, 5.,51 % - – [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], 4.,07% - – [[gagaūzai|gagaūzų]]. Rusų kalba yra gimtoji dideliam skaičiui ne rusų tautybės Moldovos tautinių mažumų atstovų (ukrainiečių, gagaūzų, [[bulgarai|bulgarų]]). Ši kalba turi regioninės kalbos statusą [[Gagaūzija|Gagaūzijoje]] ir yra atsiskyrusios nepripažintos [[Padniestrė|Padniestrės]] "„[[lingua franca]]"“.

Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai – princas ir mokslininkas [[Dimitrie Cantemir]] (1673–1723 m.), istorikas ir filologas [[Bogdan P. Hasdeu]] (1836–1907 m.), rašytojas [[Ion Creanga|Ion Creangă]] (1837-891837–1889 m.).

* ''Pagrindinis straipsnis – [[{{main|Moldavijos sportas]]''}}