Vikipedija

Tibetiečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Addbot (aptarimas | indėlis)
47 103 keitimai
S Perkeliamos 38 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q187985.
Eilutė 12:
|gim=[[Bhotijai]], [[ladachai]], kitos Himalajų tautos
}}
'''Tibetiečiai''' ([[kinų kalba]]: 藏族, [[pinyin]]: ''Zàng Zú'') - – tauta, gyvenanti [[Tibetas|Tibete]] ir aplinkinėse srityse nuo [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]] - – vakaruose, iki [[Mianmaras|Mianmaro]] ir [[Kinija|Kinijos]] - – rytuose. Kinijoje tibetiečiai yra viena iš didžiausių etninių grupių tarp kitų 56 etninių grupių, oficialiai sudarančių Kinijos tautą ([[kinų kalba|kin]].: 中华民族; [[pinyin]]: ''Zhōnghuá Mínzú''). Pagal oficialų 1959  m. gyventojų surašymą tibetiečių [[Kinija|Kinijoje]] buvo 6 330 567. [[Indija|Indijoje]] jų gyvena apie 125 000 (daug tibetiečių tremtinių), 60 000 [[Nepalas|Nepale]] ir apie 4000 [[Butanas|Butane]]. Manoma, kad kinų invazijos metu (nuo 1951  m.) nužudyta iki 1 200 000 tibetiečių.▼
 
▲'''Tibetiečiai''' ([[kinų kalba]]: 藏族, [[pinyin]]: ''Zàng Zú'') - tauta, gyvenanti [[Tibetas|Tibete]] ir aplinkinėse srityse nuo [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]] - vakaruose, iki [[Mianmaras|Mianmaro]] ir [[Kinija|Kinijos]] - rytuose. Kinijoje tibetiečiai yra viena iš didžiausių etninių grupių tarp kitų 56 etninių grupių, oficialiai sudarančių Kinijos tautą ([[kinų kalba|kin]].: 中华民族; [[pinyin]]: ''Zhōnghuá Mínzú''). Pagal oficialų 1959 m. gyventojų surašymą tibetiečių [[Kinija|Kinijoje]] buvo 6 330 567. [[Indija|Indijoje]] jų gyvena apie 125 000 (daug tibetiečių tremtinių), 60 000 [[Nepalas|Nepale]] ir apie 4000 [[Butanas|Butane]]. Manoma, kad kinų invazijos metu (nuo 1951 m.) nužudyta iki 1 200 000 tibetiečių.
 
== Tibetiečių kilmė ==
 
Labai mažai žinoma apie tibetiečių kilmę. Esama nuomonės, jog tibetiečiai genetiškai giminingi [[mongolai|mongolams]], tačiau akivaizdi ir kitų tautų įtaka (atsižvelgiant į geografinę Tibeto padėtį, tai turėtų būti [[Centrinė Azija|Centrinės]] arba [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] tautos. Tokias prielaidas patvirtina ir genetiniai tibetiečių tyrimai, kuriuos 2000  m. atliko Su, Bing ir kiti <ref> Su, Bing, ''et al.'' [http://hpgl.stanford.edu/publications/HG_2000_v107_p582.pdf "Y„Y chromosome haplotypes reveal prehistorical migrations to the Himalayas"Himalayas“]. ''Human Genetics'' 107, 2000: 582–590. </ref>: nustatyta, jog tibetiečių Y [[chromosoma|chromosomos]] yra daugialypės kilmės -tiek iš [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]], tiek ir iš [[Rytų Azija|Rytų Azijos]].
 
=== Tibetiečių bruožai ===
 
Tibetiečiai paprastai yra rudos odos, juodų, šiek tiek banguotų ar garbanotų plaukų, gana aukštų skruostikaulių ir rudų akių, tačiau kai kurie tibetiečiai yra šviesiai rudų ar žalių akių (paveldėtų iš [[mongolai|mongolų]]). Vyrai paprastai augina vešlius ūsus, tačiau retą barzdą. Tradiciškai jie pešioja savo barzdą pincetu. Klajokliai  – avių ir jakų augintojai  – pina ilgus plaukus.
 
Tibetiečiai pasižymi gebėjimu išgyventi didžiausiose aukštumose ir atsparumu šalčiui. Toks gebėjimas, be abejonės, yra sąlygotas nepaprastos [[Tibeto kalnynas|Tibeto plokščiakalnio]] aplinkos. Pastaruoju metu mokslininkai stengiasi atskirti kultūrinį ir genetinį šio prisitaikymo faktorius. Jie atrado geną, kuris pagerina [[hemoglobinas|hemoglobino]] prisotinimą [[deguonis|deguonimi]]; taip pat įrodė, jog iki penkerių metų tibetiečių vaikai auga greičiau nei kiti vaikai.
eilutė 28 ⟶ 27:
Tibetiečiai yra daugiau kultūrinė ir politinė, o ne lingvistinė sąvoka. Juos vienija bendra [[Tibeto kultūra]], tapatybė ir ''[[lingua franca]]'', tačiau kasdienybėje jie kalba bent šešiomis skirtingomis tarpusavyje nesuprantamomis [[tibetiečių kalbos|kalbomis]], kurios oficialiai laikomos dialektais. Pagal tradicinius regionus ir kalbas yra išskiriamos šios tibetiečių subgrupės:
 
* '''Centriniai tibetiečiai''' - – gyvena [[U-Cangas|U-Cango]] regione, ir [[tibetiečių kalba]] yra jiems gimtoji.
* '''Khampai''' - – gyvena [[khamas|Khamo]] istoriniame regione (istorinio Tibeto rytuose), kalba [[Khamo kalba]].
* '''Amdo tibetiečiai''' - – gyvena [[Amdo]] istoriniame regione (istorinio Tibeto šiaurės rytuose), kalba [[Amdo kalba]].
* '''Čangpai''' - – gyvena [[Čangtangas|Čangtango]] plynaukštėje, kalba [[Čangtango kalba]].
* '''Ladakai''' - – gyvena istoriniame [[Ladakas|Ladako]] regione (istorinio Tibeto vakaruose), kalba [[ladakų kalba]]. Kadangi šiuo metu jų teritorija priklauso [[Indija]]i, pripažįstami kaip atskira tauta.
* '''Gromai''' - – gyvena daugiausia [[Čumbi]] slėnyje.
 
[[KLR]] visas šias giminingas etnines grupes laiko tibetiečiais. Prie jų priskiriamos ir kelios etninės grupės, kalbančios labai nutolusiomis [[čiangų kalbos|čiangų kalbomis]]. [[Bhotijai]], kurie labai giminingi tibetiečiams lingvistiškai, bet gyvena už KLR ribų, yra laikomi atskiromis tautomis.
eilutė 40 ⟶ 39:
''Pagrindinis straipsnis: [[Tibeto istorija]]''
[[Vaizdas:Historic Tibet Map.png|thumb|300px|Tibeto autonominis regionas]]
Iki VI a. tibetiečių klajoklių gentys nebuvo susivienijusios į bendrą valstybę. VI a. Yarlung genties vadas užkariavo keletą netoliese esančių genčių ir tapo karaliumi. Jis žinomas kaip Zanpu (karalius) ir Po dinastijos pradininkas. VII a. pr. [[Songtsan Gampo]] (Zanpu anūkas) suvienijo visą Tibetą ir perkėlė sostinę į [[Lasa|Lasą]]. Kinų istorijoje ši karalystė vadinama Tupo karalyste.
 
Karalius Khrisron Idlebcan (755-797 755–797 m.) Tibetą padarė galingiausia [[Azija|Azijos]] valstybe, kuri užkariavo vakarinę [[Kinija|Kinijos]] dalį, [[Nepalas|Nepalą]], [[Indija|Šiaurės Indiją]] ir [[Sindziangas|Rytų Turkestaną]]. Tibetiečiai sėkmingai kariavo su [[haniai|kinais]], [[indai]]s, [[mongolai]]s ir [[arabai]]s. Taip pat šis valdovas įteisino Tibeto budizmo formą  – lamaizmą - – kaip valstybinę religiją. Valstybė išsilaikė apie 100 metų, o nuo 840  m. pradėjo silpti ir irti. Prasidėjo feodalinis susiskaldymas ir budizmo susikirtimas su tradicine tibetiečių religija [[bon]]. 838  m. karalius buvo nužudytas, o sostas atiduotas karaliaus broliui Glang Darma. Tibeto imperija suiro.
 
Glang Darma palikuonys sukūrė stiprią valstybę Tibeto vakarinėje dalyje, kuri iki XIII a. atgaivino budizmą visame Tibete, tačiau 1239  m. Tibetą užpuolė [[mongolai]]. Tibeto budistų intelektulai padarė labai didelę įtaką mongolų imperatoriui [[Kublaichanas|Kublaichanui]], ir jis priėmė lamaizmą ir įteisino jį kaip savo imperijos valstybinę religiją. Nuo 1642 iki 1951  m. [[Dalai Lama|Dalai Lamos]] būdavo drauge ir valstybės vadovais.
 
1750  m. Tibetas tapo Kinijos [[protektoratas|protektoratu]], o apie XIX a. vidurį Kinija nustojo vykdyti savo pasižadėjimus Tibetui. Pavyzdžiui, 1855  m. Kinija neapgynė Tibeto nuo gurkų invazijos bei nekreipė dėmesio, kai Tibeto provincijos [[Butanas]], [[Nepalas]] ir [[Sikimas]] buvo prijungiamos prie britų [[Indija|Indijos]]. 1904 – 1914 1904–1914 m. Tibetas buvo [[JK|Didžiosios Britanijos]], Kinijos ir [[Rusija|Rusijos]] derybų objektu, tačiau nuo 1912 iki 1951  m., tibetiečių požiūriu, Tibetas buvo suverenus. 1951  m. į Tibetą įsiveržia [[Kinijos liaudies išlaisvinimo armija]]. 1959  m. tibetiečiai sukilo prieš okupantus kinus. Tibetas tapo suskaldytas autonominis regionas. Centrinė Kinijos valdžia oficialiai pripažino [[Dalai Lama|Dalai Lamos]] titulą 1653 metais.
 
== Kalba ==
eilutė 53 ⟶ 52:
Tibetiečių kalba ({{bo|བོད་སྐད}}) priklauso [[kinų-tibetiečių kalbos|kinų-tibetiečių]] kalbų šeimos tibetiečių pogrupiui. Tibetiečių kalbą vartoja apie 6 mln. gyventojų [[Kinija|Kinijoje]] ([[Tibetas]] (''Xīzàng'', 西藏自治区), [[Činghai]] (''Qīnghǎi'', 青海), [[Gansu]] (''Gānsù'', 甘肃), [[Sičuanas]] (''Sìchuān'', 四川) ir [[Junnanas]] (''Yúnnán'', 云南), [[Indija|Indijoje]], [[Butanas|Butane]], [[Sikimas|Sikime]], [[Kašmyras|Kašmyre]], [[Ladakas|Ladake]] ir [[Nepalas|Nepale]]. [[Mongolija|Mongolijoje]] tibetiečių kalba yra laikoma klasikine [[budizmas|budizmo]] kalba ir buvo plačiai vartojama iki dabar.
 
[[Botijų kalba]] (''dzongkha'', རྫོང་ཁ) kalba apie 500 000 žmonių Butane (valstybinė kalba), Indijoje ir Nepale. Botijų kalba taip pat priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai ir yra labai artima tibetiečių kalbai.
 
VII a. pirmasis Tibeto imperatorius [[Songtsan Gampo]] pasiuntė vieną iš savo pasiuntinių Tonmi Sambota į Indiją, kad sukauptų žinių apie budizmą. Tuomet pasiuntinys, visų manymu, sukūrė tibetiečių raštą, paremtą [[devanagari]] ([[sanskrito kalba]]: देवनागरी) rašto sistema. Taip pat Tomni Sambota parašė tibetiečių kalbos gramatiką, besiremiančią sanskrito ([[sanskrito kalba]]: संस्कृतम्) kalbos gramatika.
 
Dabartinė kalba (vartojama nuo IX a.) buvo naudojama išversti slaptus budistų tekstus, gabenamus iš Indijos į Tibetą. Rašto sistema buvo skirta VII a. kalbai, kuri nuo dabartinės kalbos skyrėsi įvairiais aspektais. VIII a. pr. budistų tekstai, parašyti sanskrito kalba, buvo gabenami per [[Himalajai|Himalajus]] ir raštingi žmonės juos kruopščiai vertė į tibetiečių kalbą. Tekstų antplūdis baigėsi XI a., kai indų originalūs tekstai buvo naikinami per [[musulmonai|musulmonų]] antplūdį. Vis dėlto, budizmo tekstai, meno, [[meditacija|meditacijų]] ir [[filosofija|filosofijos]] tradicijos buvo beveik galutinai perduotos Tibetui.
 
Kinų invazija į Tibetą ir jų bandymai sunaikinti budizmo vienuolynų įtaką privertė daug pažengusių meditacijos mokytojų ir mokinių pabėgti į vakarus. Kartu jie pasiėmė pačius svarbiausius dharma tekstus ir šventus meno kūrinius. Šie darbai yra saugomi įvairiose Vakarų šalyse, daugiausia Tibeto budistų centruose, o jų kopijos yra prieinamos didžiausiose bibliotekose. Šie tekstai yra parašyti klasikine tibetiečių kalba.
 
Pirmasis sanskrito-tibetiečių kalbų žodynas (''Mahavyutpatti'') pasirodė IX amžiuje. [[Ksilografija]], kilusi iš Kinijos, buvo naudojama ir Tibete bei vis dar naudojama kai kuriuose Tibeto vienuolynuose.
 
Tibetiečių literatūra yra daugiausia susijusi su budizmu. Literatūrą sudaro vertimai iš sanskrito, kinų kalbų bei originalūs tibetiečių darbai. Taip pat yra literatūros darbų apie [[bon]] religiją  – seniausius Tibeto dvasinius papročius. Ypač nepaprastas tibetiečių literatūros žanras yra ''gter-ma'' ({{bo|གཏེར་མ་}})  – tai tekstai, kurie parašyti senovės mokytojų ir manoma, jog keletą šimtmečių slėpti atokiose olose.
 
Kalba, kuria šiuo metu kalbama, yra vadinama šnekamoji tibetiečių kalba. Dėl kalbos dialektų žmonės iš plačiai nutolusių regionų sunkiai supranta vienas kitą. Yra keturi tibetiečių kalbos dialektai, o pagrindinis tibetiečių kalbos dialektas yra sostinės Lhasa regione.
 
Paprasti tibetiečių sakiniai yra sudaromi tokia tvarka: subjektas  – objektas  – veiksmažodis.
Tibetiečių veiksmažodžiai yra sudaryti iš dviejų dalių: žodžio šaknies, kuri sudaro žodžio reikšmę, ir galūnės, kuri reiškia laiką (praeities, dabarties arba ateities). Kamienas yra labai pabrėžiamas kalbant. Paprasčiausios ir labiausiai pasitaikančios veiksmažodžių formos susidedančios iš kamieno ir galūnės „-ge“ gali būti vartojamos dabarties ir ateities laikams išreikšti, o praeities laikui reikšti prie žodžių kamienų pridedama galūnė „-song“.
 
=== Abėcėlė ir raštas ===
eilutė 91 ⟶ 90:
Tapyba yra svarbi meno forma Tibete. Kaip ir [[krikščionybė]]je ar kitoje religijoje, tibetiečių tapyba yra viena iš elgesio formų, kuri padeda tibetiečiams sustiprinti jų tikėjimą. Tibetiečių tapyba daugiausia sudaro uolų tapyba, [[freska]], ''thangka'' (arba ''tanka'', {{bo|ཐང་ཀ་}}, [[nevarų kalba]]: पौभा) ir medžio graviūra.
Uolų tapyba yra viena iš seniausių meno rūšių Tibete. Tai tapyba ant uolų ir didelių akmenų. Meistriškumu, tema ir stiliumi uolų tapyba turi artimų sąsajų su [[Kinija|Šiaurės Kinijos]] ir [[Vidurinė Azija|Vidurio Azijos]] uolų tapyba.
 
Freskos yra tapomos ant sienų Tibeto vienuolynuose ir rūmuose. Tibetiečių budizmo freskos perėmė kai kuriuos tapybos elementus iš [[Indija|Indijos]], [[Nepalas|Nepalo]] ir [[Kinija|Kinijos]], tačiau palaipsniui susiformavo unikalus tibetiečių stilius.
eilutė 99 ⟶ 98:
=== Teatras ===
 
Tibetiečių folklorinis spektaklis, žinomas kaip ''Ache lhamo'', kuris reiškia „dangaus sesuo“ yra šokių, giesmių ir dainų derinys. Pasirodymai paprastai atspindi budistų pasakojimus ir Tibeto istoriją. Tibeto spektaklis buvo įkurtas XIV a., kai Lama Thangthong Gvalpo surengė pirmąjį pasirodymą. Taip tradicija tęsiasi beveik 700 metų ir pasirodymai vyksta įvairių švenčių bei festivalių proga. Pasirodymuose paprastai būna šokiai, giesmės ir dainos. Kartais užsidedamos spalvotos kaukės, kad pabrėžtų žmogaus charakterį ar būdą, pavyzdžiui, raudona spalva simbolizuoja karalių, geltona simbolizuoja dievybes ir lamas. Spektaklis prasideda apsivalymu ir palaiminimu, po kurio pasakotojas sudainuoja istorijos santrauką ir spektaklis prasideda. Kiti palaiminimo ritualai įvyksta spektaklio pabaigoje.
 
=== Muzika ===
 
Ypatinga geografinė aplinka ir etninė tradicija lėmė ypatingą muzikos stilių. Tibetiečių dainų žavesį sukelia ypatingas dainavimas, kuris yra garsus ir skambus bei turi romantiško tono, išreiškiantis tibetiečių religinį tikėjimą ir jų mėgavimąsi laimingu gyvenimu bei taikingu protu. Tibetiečių muziką taip pat charakterizuoja gamtos garsų ir religinės muzikos įkomponavimas, kuris gali atsispindėti ir populiariojoje muzikoje. Paskutiniaisiais metais tibetiečių dainos tapo populiarios Kinijoje. Atlikėja Zhu Zheging pateikė tibetiečių muziką visam pasauliui - – jos albumai buvo išleisti daugiau nei 60 šalių. Vakarų žmonės buvo labai sužavėti Zhu balsu ir pavadino jį „gamtos garsu“. Kita tibetiečių dainininkė Han Hong tapo viena iš populiariausių dainininkių Kinijoje.
 
=== Medicina ===
 
Tibetiečių medicina yra viena iš seniausių pasaulyje. Medicinoje naudojama daugiau nei 2000 augalų rūšių, 40 gyvūnų veislių ir 15 mineralų. Didžiausias įnašas į Tibeto mediciną buvo garsaus VIII-tojo amžiaus gydytojo Yutok Yonten Gonpo, kuris užrašė senovinę Tibeto mediciną, kartu įtraukiant elementų iš Persijos, Indijos ir Kinijos medicinos tradicijų. Yutok Yonten Gonpo palikuonis Yuthok Sarma Yonten Gonpo toliau sistemino medicinos tradiciją, pridėdamas 18 medicinos darbų.
 
Šiuo metu tradicinių tibetiečių vaistų įrašų skaičius jau pasiekė apie 2300. Apytikriai truputi daugiau nei 300 yra plačiai naudojamų, iš kurių 70 % yra augalai ir vaistažolės; 12 % iš gyvūnų ir apie 14 % iš mineralų. Apie trečdalis tradicinių tibetiečių vaistų naudoja tas pačias medžiagas kaip ir tradiciniai kinų vaistai, tačiau daugiau nei puse vaistų sudaro žolelės, kurios yra būdingos tik Tibetui. Kadangi kai kuriems vaistams reikia labai brangių žaliavų, tai nemažai vaistų turi pakaitalų.
 
=== Šventės ir apeigos ===
 
Išskirtinis tibetiečių kultūros bruožas yra tibetiečių šventės ir apeigos, kurios giliai įsišaknijusios į vietinę kultūrą. Labai svarbi šventė yra "maudymosi„maudymosi šventė"šventė“. Kiekvienas žmogus dalyvauja šioje šventėje tris kartus: gimus, susituokus ir mirus (atitinkamai gimimo, vestuvių ir mirties maudymosi šventėse). Tradiciškai yra tikima, jog žmonės neturėtų maudytis kasdien, o tik svarbiausiuose jo gyvenimo momentuose.
 
Tibetiečiai tiki [[reinkarnacija]] bei budizmo idėjomis apie besitęsiantį pomirtinį gyvenimą. Labai daug vykdoma religinių ceremonijų, susijusių su gimimu ir mirtimi. Daug ceremonijų kilusių iš senovinės [[bon]] religijos ritualų.
 
Išskirtinės apeigos Tibete yra "dangaus„dangaus laidotuvės"laidotuvės“, kurios vykdomos tam, kad mirusiojo žmogaus dvasia saugiai nukeliautų į dangų. Prieš laidotuves kūnas yra susukamas į baltą audeklą ir laikomas namuose daugiau nei 7 dienas. Per tą laiką Lamos gieda giesmes, kad sumažintų mirusiojo kančias už padarytas nuodėmes. Laidotuvių dieną atvyksta dangaus laidotuvių apeigų vykdytojai. Jie nuneša velionį į laidojimo žemę. Tuomet velionio kūnas įpjaunamas, kad pritrauktų [[grifai|grifus]], kurie kūną suės. Likęs [[skeletas]] yra sudaužomas į gabaliukus, kad grifai galutinai juos suėstų. Tibetiečiai tiki, jog grifai gali nunešti mirusiojo kūno [[siela|sielą]] į dangų. Tuo atveju, kai grifai neėda kūno, ar suryja tik pusę jo, yra tikima, jog tas žmogus būdamas gyvas padarė sunkių nuodėmių ir yra pasmerktas keliauti į [[pragaras|pragarą]]. Jei grifai suryja kiekviena kūno gabalėlį ar bent jau didžiąją dalį, tuomet siela tęsia tyrą atgimimą.
 
== Mityba ==
Pagrindinis tibetiečių maisto produktas, kuris vartojamas kasdien, yra miežių miltai. Kiti svarbesni maisto produktai yra kvietiniai miltai, jako mėsa, aviena ir kiauliena. Pieno produktai, tokie kaip sviestas, pienas, sūris yra taip pat labai populiarūs. Žmonės gyvenantys aukštesnėse aukštumose ar kalnuose paprastai vartoja daugiau mėsos nei žmonės, kurie gyvena žemesniuose regionuose, nes ten auginama įvairesnių augalų, daržovių ar vaisių. Ryžiai yra paprastai vartojami siauresniame rate  – pasiturinčiose šeimose, pietinių kraštų ūkininkų ar fermerių šeimose ir vienuolynuose.
 
[[Vaizdas:Tsampa ir arbata.jpg|left|thumb|250px|Tsampa ir arbata]]
eilutė 128 ⟶ 127:
Kitas maisto produktas yra mėsa, kurią tibetiečiai dažniausiai džiovina. [[Jakas|Jako]] mėsa ir aviena žiemos metu yra supjaustoma ilgomis juostomis ir džiovinama apskritose olose arba aruoduose, apdėtuose akmenimis. Džiovinta jako mėsa ir aviena išlieka tinkama vartoti ilgesnį laiko tarpą, nes mėsoje esančios bakterijos žūsta džiovinant mėsą per žiemos šalčius. Džiovintą mėsą taip pat patogu susidėti keliaujant. Krūtinės ir šonkauliukai yra patiekiami svečiams, o baltų avių uodegos yra pateikiamos garbės svečiams. Tibete yra keturių skirtingų rūšių dešrelių: kraujo, mėsos, miltų ir kepenų.
 
Taip pat labai svarbus tibetiečių maisto produktas yra pienas, kuris geriamas šviežias, rūginamas, arba yra separuojamas į sviestą ir varškę. Tibete sviestas yra gaminamas namuose. Jis yra naudojamas patiekalams gaminti su ''tsampa'', arbata ir kt., arba gali būti naudojamas kaip kuras lempoms.
 
Pagrindinis tibetiečių gėrimas yra arbata. Yra trys būdai pagaminti arbatą: paprasta arbata, arbata su pienu ir arbata su sviestu. Labiausiai Tibete vartojamos arbatos lapeliai yra auginami kitose Kinijos provincijoje, pavyzdžiui, ''tou'' arbata iš [[Junnanas|Junnano]], ''ta'' arbata iš [[Sičuanas|Sičuano]]. Tibetiečiai turi tam tikrus arbatos gaminimo ir gėrimo papročius. Arbata su pienu yra gaminama taip: verdanti juoda arbata yra perkošiama ir perpilama į maišytuvą, tada įdedama šviežio pieno ir sukraus, o smarkiai suplakus arbata pakinta į rausvai baltą gėrimą. Kita populiari arbatos rūšis vadinama ''pocha'' ir ji gaminama tokiu būdu: arbata yra perkošiama ir išpilama į maišytuvą, kur įdedama druskos, pelenų ir sviesto; viskas yra stipriai suplakama ir gauta arbata yra rausvai baltos spalvos su storu bei tirštu riebalų sluoksniu.
Tibetiečių miežių alus, vadinamas ''chang'', Tibete yra labai populiarus visų gyventojų tarpe. Alus yra nelabai stiprus, švelnaus, šiek tiek saldžiarūgščio bei kartoko skonio. Arbata ir miežių alus (''chang'') yra svarbiausi tibetiečių gėrimai.
Kiti patiekalai yra ''momo'' (tibetiečių koldūnai), ''thenthuk'' (tibetiečių makaronai), jako liežuvis ir kiti. Dabar Tibeto miestuose, pavyzdžiui, [[Lasa|Lhasoje]], tibetiečių maistas yra papildytas kinų maistu, daugiausia Sičuano provincijos maistu. Turgavietėse galima įsigyti įvairesnių daržovių ir žuvies. Tibetiečių restoranuose yra patiekiama tibetiečių, kinų, o kai kur net vakarietiškų patiekalų.
 
eilutė 137 ⟶ 136:
[[Vaizdas:IMG 0996 Lhasa Barkhor.jpg|thumb|250px|Besimeldžianti tibetietė]]
 
Dėl Tibeto šalto oro, ir vyrai, ir moterys vilki gana šiltus drabužius. Moterys paprastai būna apsirengusios sijonus ir šilko ar audinio švarkus. Vyrai nešioja ilgas, laisvas kelnes ir palaidus, kartais be rankovių chalatus su vilnoniais ar odiniais batais. Kerdžiai dažnai vilki avikailio drabužius. Tradiciškai vyrai vilki ilgus apjuosčius, o moterys nešioja spalvotas prijuostes. Tačiau šiuo metu tradicinius rūbus pakeičia įvairesni šilti drabužiai, pavyzdžiui, marškiniai, megztiniai ir panašiai.
 
Dauguma tibetiečių nešioja ilgus plaukus, nors dabartiniu metu kai kurie vyrai kerpasi plaukus trumpai. Moterys susipina savo plaukus į dvi kasas, mergaitės  – į vieną kasą. Vyrai kurie nešioja ilgus plaukus suvynioja juos viršugalvyje, dažnai apgaubia raudonu audiniu.
 
== Tradicinė architektūra ==
Tradicinė tibetiečių architektūra yra unikali (kaip visa tibetiečių kultūra) ir pilna vietinės kultūros bruožų bei požymių. Architektūra turi kinų ir indų įtakos ir atspindi gilų santykį su [[budizmas|budizmu]]. [[Vaizdas:Potala.jpg|thumb|250px|Potala rūmai Lhasoje]]
 
Svarbiausiu tibetiečių architektūros pavyzdžiu yra laikomi [[Potala|Potala rūmai]]. 117  m aukščio ir 360  m pločio, buvusi [[Dalai Lama|Dalai Lamos]] rezidencija. Rūmus sudaro daugiau nei 1000 kambarių su [[Dalai Lama|Dalai Lamos]] portretais ir [[Buda|Budos]] statulomis. Rūmai yra padalinti į išorės Baltuosius rūmus, kuriuose yra administracinės patalpos ir vidinius Raudonuosius rūmus, kuriuose yra Lamos asamblėjos salė, koplytėlės, šventyklos ir milžiniška biblioteka su budistų šventaisiais raštais.
 
Unikaliausias tibetiečių architektūros bruožas yra tai, jog dauguma namų ir vienuolynų yra statomi pakiliose, saulėtose vietose. Kadangi Tibete nėra daug medienos ar kito kuro, kad gyventojai galėtų pasišildyti ar apšviesti patalpas, todėl stogai yra statomi taip, kad išsaugotų šilumą, o daug langų yra konstruojamų, kad praleistų saulės šviesą. Sienos yra paprastai pasvirusios į vidų apie 10 laipsnių, kaip atsargumo priemonė prieš dažnus žemės drebėjimus kalnuotose srityse. Tibetiečių namai ir pastatai yra balinami išorėje ir gražiai išpuošiami viduje.
 
Dviaukščių namų rūšis yra labiausiai paplitusi Tibete. Šie pastatai yra dažnai senovinių medžio ir akmens konstrukcijų bei atrodo kilniai ir tvirtai. Kambariai yra atskirti kolonomis. Pirmasis aukštas yra tvartas ir sandėlis. Antrasis aukštas yra gyvenamoji vieta. Paprastai būna didelis gyvenamasis kambarys, vonia, virtuvė, sandėlis ar maža laiptinė. Jei yra trečiasis aukštas, tai ten paprastai būna šventoji salė arba vieta džiovinti drabužius. Kiemuose visada yra šulinys bei tualetas, pastatytas namo kampe. Gyvenamųjų namų sienos yra iš žemės ir akmens kartu su plūktiniu, apie 40-50  cm storumo, arba sienos iš akmenų, apie 50-80  cm. Stogai yra plokšti ir padengti žeme. Tokio tipo namai yra šilti žiemą ir vėsūs vasarą  – labai tinkami plokščiakalnio klimatui. Prie langų yra pakraigės, kad apsaugotų palanges nuo lietaus ir puoštų namą. Gyvenamųjų namų langų ir durų abi pusės yra nudažomos juodais dažais, kurie dera prie baltų sienų. Kaimo vietovėse žmonės gyvena vieno aukšto namuose. Tokių namų kiemuose dar yra dirbtuvės, daržinės, avių aptvarai bei tvartai.
 
[[Vaizdas:Cubical houses in Xiangcheng valley.JPG|left|thumb|250px|Tradiciniai tibetiečių namai]]
 
Ganyklose gyventojai paprastai įsikuria iš jako vilnos išaustų audeklų palapinėse. Tokios palapinės paprastai yra kvadratinės formos, palaikomos 8 stačių stulpų. Palapinės yra apie 20  m² ploto ir apie 1,7  m aukščio su ventiliacijos plyšiais viršuje, kad paskirstytų dūmus ir šilumą. Palapinės priekyje yra traukiamoji virvė surišta su durų uždanga. Karštomis dienomis durų uždanga gali būti atitraukta, kad įleistų oro į vidų ir kad oras viduje būtų vėsus bei grynas. Palapinė yra be jokių baldų, be daug įrengimų. Palapinės viduryje iš žemių pastatoma ugniavietė; už šios ugniavietės būna garbinimo ir maldų vieta su [[Buda|Budos]] statulėle. Žmonės paprastai miega ant avikailio kilimėlio, kuris būna patiestas ant žemės. Iš jako vilnos išaustas audeklas yra storas ir pakankamai patvarus, kad apsaugotų nuo vėjo ir pūgos. Tokia palapinė gali būti lengvai išmontuojama ir perkeliama į kitą vietą, kas yra patogu kerdžiaus gyvenime.
 
Tibeto miškų rajonuose (rytuose), dauguma kaimų yra įsikūrusių įkalnių pusiaukelėje. Čia žmonės stato medinius namus su rąstinėmis sienomis ir nuožulniais stogais, padengtais medinėmis lentelėmis.
Nors dauguma žmonių gyvena namuose, vis dar yra žmonių, gyvenančių olose įsirengtose buveinėse. Šios buveinės yra dažnai įrengiamos kalvų ar kalnų vietovėse. Olų buveinės yra įvairių pavidalų, tokių kaip kvadratų, apskritų, stačiakampių ir t. t. Dauguma yra kvadrato formos su 16  m² plotu ir 2-2,2  m aukščio. Tai yra unikalūs gyvenamieji būstai [[Tibeto kalnynas|Tibeto plokščiakalnyje]].
 
== Dabartinė situacija ==
[[Tibetas|Tibeto autonominį regioną]] sudaro tik puse [[Tibeto istorija|istorinio Tibeto]] ir tik 1/3 jam priklaususių žmonių. Kinams įsiveržus į Tibetą (1951  m.) kilo [[pilietinis karas]], o [[Dalai Lama XIV]] pabėgo į [[Indija|Indiją]]. Šiuo metu Tibetas yra vienas iš labiausiai atsilikusių regionų Kinijoje. Nors šiuo metu siekiama Tibetą pakelti ekonomiškai, tačiau jis vis dar 25 vietoje iš 33 [[Kinijos administracinis suskirstymas|Kinijos provincijų]]. Šiuo metu Tibete gyvena apie 94 % tibetiečių, tačiau kaip ir kituose regionuose Tibete vyksta [[haniai|hanių]] apgyvendinimas. Tibete kyla daug išsilaisvinimo judėjimų, nepaisant to, Kinijos vyriausybė žada skelbti naują [[Dalai Lama|Dalai Lamą]].
 
== Šaltiniai ==
eilutė 177 ⟶ 176:
# [http://chineseculture.about.com/library/weekly/aa012901a.htm Tibetan Food Today]
# [http://www.tibet.org Tibet Online]
# [http://www.tibettravel.info/tibet-people/locals/origin.html Tibet travel Information - – The Origin of Tibetan Nationality]
# [http://www.tibettravel.info/tibet-people/locals/funeral.html Tibet travel Information - – Funeral Services]
# [http://www.tibettravel.info/tibet-people/locals/houses.html Tibet Travel Information - – Tibetan Houses]
# [http://www.tibettravel.info/tibet-medicine/index.html Tibet Travel Information - – Tibetan Medicine]
# [http://www.tibettravel.info/tibetan-arts/tibetan-music.html Tibet Travel Information - – Tibetan Music]
# [http://www.tibettravel.info/tibetan-arts/tibetan-painting.html Tibet Travel Information - – Tibetan Painting]
# [http://www.tibettravel.info/tibetan-language/writing.html Tibet Travel Information - – Tibetan Writing Style]
# [http://www.travelchinaguide.com/essential/tibet/food-drink.htm Travel China Guide: Tibet Food, Drink]
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Tibetiečiai"