Nu (tauta): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 9:
|gim= [[derungai]], [[tibetiečiai]], [[nasiai]], [[bajai]]
}}
'''Nu''' ({{zh|怒族}}) yra viena iš 56 pripažintų etninių grupių [[KLR|Kinijos Liaudies Respublikoje]]. Nu populiacija siekia apie 27 000 ir yra dalinama į šiaurės, centrinę ir pietų grupes. Šios etninės grupės gimtosios žemės yra aukštai kalnuose prie Lancango, Dulongo ir Nudziango upių. „Nu“ pavadinimas kilo nuo upės
Žymusis Didysis Nujiang kanjonas, kur gyvena didžioji dalis
Nu etninė grupė pagrinde gyvena [[Junanas|Junano provincijoje]]. Apie 90 % šios etninės grupės žmonių gyvena Gongšano, Fugongo ir Lanpingo apygardose Junano provincijoje. Nu grupė negausiai gyvena ir Veisi apygardoje Diking Tibeto autonominėje prefektūroje bei Zaju prefektūroje [[Tibeto autonominis regionas|Tibeto autonominiame regione]], pagrinde ties Junano provincijos ir Tibeto siena.
Eilutė 19:
== Kilmė ir istorija ==
Istoriniai šaltiniai rodo, jog
Aštuntajame amžiuje vietovė, kurioje gyveno
== Apranga ==
Eilutė 31:
== Gyvenimo būdas ==
Nu žmonės savo namus statosi iš [[bambukas|bambuko]] arba medinių lentų, kur nors šalia kalnų. Namai dažniausiai yra dviejų aukštų
Pagrindinė Nu žmonių veikla yra [[žemės ūkis]]. Sėjimui ir sodinimui naudojami bambukiniai ir mediniai įrankiai, o pagrindiniai pasėliai yra [[kukurūzai]], [[grikiai]], [[bulvė]]s, [[miežiai]] ir [[pupa|pupos]]. Metinis grūdų derlius apima maždaug 100
Nors daugumoje
== Religija ir kultūra ==
Nu etninė grupė yra [[Tibeto budizmas|Tibeto budizmo]] bei gentinio [[animizmas|animizmo]] šalininkai ir garbina saulę, mėnulį, žvaigždes, upes, medžius ir uolas. Tai tikėjimas gamta ir jos reiškiniais. Vietiniai šamanai vykdydavo ritualus, skirtus prišaukti gerą derlių, o kitu laiku užsiimdavo ir primityvia medicina. Kiekvienas, net ir menkiausias nelaimingas ar nepalankus gamtos reiškinys taip pat buvo lydimas ritualų. Tik maža dalis nu grupės žmonių išpažįsta [[krikščionybė|krikščionybę]]. Lamaizmas pagrinde propaguojamas šiaurinių nu grupių, o krikščionybė
Nu žmonės švenčia gėlių festivalį, kuris pagrinde yra itin mėgiamas Gongšano vietovėje, Junano provincijoje gyvenančių nu žmonių. Pagal kinų mėnulio kalendorių, šis gėlių festivalis prasideda [[kovo 15]] d. ir tęsiasi tris dienas. Gėlių festivalis yra paremtas [[legenda]], jog „Nu upė“ senais laikais dažnai patvindavo. Viena „Nu“ gentainė, vardu A-Rong, įkvėpta voro tinklo, sukūrė [[virvinis tiltas|virvinį tiltą]], kuriuo žmonės galėjo pereiti upę. Pavergtas A-Rong grožio, Hou genties vadas nuolat mėgino ją priversti už jo tekėti, tačiau A-Rong nesutiko. Neiškentusi mergina pabėgo į kalnus, kur pavirto akmenine statula. Jai pagerbti, nu žmonės kiekvienais metais švenčia gėlių festivalį.
Eilutė 45:
Kitas garsus festivalis, švenčiamas nu žmonių yra taip vadinamas Dzidzilamu festivalis, vykstantis pavasarį ir tęsiasi apie 15d ienų nuo mėnulio kalendoriaus gruodžio galo iki sausio pradžios. Šis festivalis pagrinde švenčiamas nu žmonių, gyvenančių Bidziango, Fugongo, Gongšano, Lanpingo ir Veisi apygardose Junano provincijoje. Šio festivalio išvakarėse skerdžiamos kiaulės, gaminami minkšti ryžių [[koldūnai]], gaminamas vynas ir gražinami kiemai.
Naujųjų Metų išvakarėse, prieš susėdant už vaišių stalo, kukurūzų burbuolės ir lėkštės pilnos įvairaus maisto dedami ant trikojo grilio. Ant kiekvienos iš trijų kojų uždedami trys puodeliai ir trys mėsos gabaliukai, tuomet šeimos nariai meldžia gero derliaus Naujiems Metams.
== Naujausi laikai ==
Eilutė 62:
== Nuorodos ==
* [http://www.chinafacttours.com/facts/people/nu-ethnic-minority.html China fact tours,
{{ref}}
|