Nu (tauta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 19 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q868040.
Eilutė 9:
|gim= [[derungai]], [[tibetiečiai]], [[nasiai]], [[bajai]]
}}
'''Nu''' ({{zh|怒族}}) yra viena iš 56 pripažintų etninių grupių [[KLR|Kinijos Liaudies Respublikoje]]. Nu populiacija siekia apie 27 000 ir yra dalinama į šiaurės, centrinę ir pietų grupes. Šios etninės grupės gimtosios žemės yra aukštai kalnuose prie Lancango, Dulongo ir Nudziango upių. „Nu“ pavadinimas kilo nuo upės  – [[Nudziangas|Nudziango]] pavadinimo, prie kurios gyveno ši etninė grupė. "Nu"„Nu“ žmonės taip pat buvo vadinami Nusu, Anu ir Along. Kuomet oficialiai buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika 1949 metais, buvo sutarta šią etninę grupę oficialiai vadinti "Nu"„Nu“.<ref>Nu minority, Chinese nationalities.http://www.paulnoll.com/China/Minorities/min-Nu.html</ref>
 
Žymusis Didysis Nujiang kanjonas, kur gyvena didžioji dalis "Nu"„Nu“ gentainių yra apsuptas aukštų kalnų, kurie vietomis siekia net 3000 metrų virš jūros lygio. Vietovei būdingi tankūs pušų ir eglių miškai, kurie dengia kalnų papėdes ir kuriuose gyvena tigrai, leopardai, lokiai, elniai, didieji vanagai ir fazanai. Vietovė turtinga mineralais ir vertingomis medicininėmis vaistažolėmis.<ref>China fact tours, "Nu„Nu people"people“.http://www.chinafacttours.com/facts/people/nu-ethnic-minority.html</ref>
 
Nu etninė grupė pagrinde gyvena [[Junanas|Junano provincijoje]]. Apie 90 % šios etninės grupės žmonių gyvena Gongšano, Fugongo ir Lanpingo apygardose Junano provincijoje. Nu grupė negausiai gyvena ir Veisi apygardoje Diking Tibeto autonominėje prefektūroje bei Zaju prefektūroje [[Tibeto autonominis regionas|Tibeto autonominiame regione]], pagrinde ties Junano provincijos ir Tibeto siena.
Eilutė 19:
== Kilmė ir istorija ==
 
Istoriniai šaltiniai rodo, jog "Nu"„Nu“ gentys yra Luluman, gyvenusių tose vietovėse Juano dinastijos laikotarpiu ir žmonių, kurie gyveno Gingšano provincijoje ankstyvaisiai amžiais palikuonys. Šios dvi grupės tarpusavyje maišėsi, tuokėsi ir taip galiausiai susiformavo nauja gentis – - "Nu"„Nu“.<ref>Nu minority, Chinese nationalities.http://www.paulnoll.com/China/Minorities/min-Nu.html</ref>
 
Aštuntajame amžiuje vietovė, kurioje gyveno "Nu"„Nu“ žmonės perėjo Nanzhao ir Dali kunigaikštysčių jurisdikcijai, kurios turėjo mokėti duoklę Tang (618-907618–907) karalystei. Per Juano ir Ming dinasitjų laikotarpį vietovė tapo Naxi vadovo Lijiange jusrisdikcija. Nuo XVII a. valdovus sudarydavo įvairiausi Tibeto ir Bai vadovai bei Tibeto vienuoliai. Šie vadovai užgrobė "Nu"„Nu“ žmonių žemes ir daugybę jų paėmė į vergovę. Nuo XIX a.vidurio į vietovę įsiveržė Britų kolonistai, užkariavę Myanmur ir užgrobė Nujiang upės slėnį. Juos sekė ir amerikiečiai, prancūzai bei vokiečiai. Visa tai iššaukė vietinių nepasitenkinimą mažumų teisėmis. 1907 metais šioje vietovėje gyvenusios mažumos susibūrė ir sukėlė maištą prieš įsibrovusius prancūzų misionierius.<ref>China fact tours, "Nu„Nu people"people“.http://www.chinafacttours.com/facts/people/nu-ethnic-minority.html</ref>
 
== Apranga ==
Eilutė 31:
== Gyvenimo būdas ==
 
Nu žmonės savo namus statosi iš [[bambukas|bambuko]] arba medinių lentų, kur nors šalia kalnų. Namai dažniausiai yra dviejų aukštų  – žemutiniame aukšte yra [[daržinė]], kur laikomos maisto atsargos, o aukštesniajame aukšte yra visi gyvenamieji kambariai. Antrajame aukšte dažnai būna vidiniai ir išoriniai kambariai. Vidiniai kambariai naudojami kaip miegamieji, o išoriniai, esantys lauke, naudojami virtuvei ir svetainei.
 
Pagrindinė Nu žmonių veikla yra [[žemės ūkis]]. Sėjimui ir sodinimui naudojami bambukiniai ir mediniai įrankiai, o pagrindiniai pasėliai yra [[kukurūzai]], [[grikiai]], [[bulvė]]s, [[miežiai]] ir [[pupa|pupos]]. Metinis grūdų derlius apima maždaug 100  kg žmogui, o kita mityba paįvairinimama sužvejota žuvimi ir sumedžiota mėsa.
 
Nors daugumoje "Nu"„Nu“ šeimų propaguoajma monogamija, tačiau kartais keli sveiki vyrai ir namų valdovai turėdavo po kelias žmonas. Po santuokos vyras turėjo išsikraustyti iš šeimos namų ir sukurti naujus namus. Jauniausiasis sūnus likdavo gyventi su tėvais ir paveldėdavo visą turtą. Moterys turėjo gana žemą socialinį statusą, turėjo rūpintis namais, dirbdavo laukuose ir neturėjo jokių teisių.<ref>China fact tours, "Nu„Nu people"people“.http://www.chinafacttours.com/facts/people/nu-ethnic-minority.html</ref>
 
== Religija ir kultūra ==
 
Nu etninė grupė yra [[Tibeto budizmas|Tibeto budizmo]] bei gentinio [[animizmas|animizmo]] šalininkai ir garbina saulę, mėnulį, žvaigždes, upes, medžius ir uolas. Tai tikėjimas gamta ir jos reiškiniais. Vietiniai šamanai vykdydavo ritualus, skirtus prišaukti gerą derlių, o kitu laiku užsiimdavo ir primityvia medicina. Kiekvienas, net ir menkiausias nelaimingas ar nepalankus gamtos reiškinys taip pat buvo lydimas ritualų. Tik maža dalis nu grupės žmonių išpažįsta [[krikščionybė|krikščionybę]]. Lamaizmas pagrinde propaguojamas šiaurinių nu grupių, o krikščionybė  – pietinių. Tačiau dauguma tiek pietinių, tiek centrinių grupių išsaugojo senąjį  – animistinį tikėjimą, kuris yra arčiau gamtos.
 
Nu žmonės švenčia gėlių festivalį, kuris pagrinde yra itin mėgiamas Gongšano vietovėje, Junano provincijoje gyvenančių nu žmonių. Pagal kinų mėnulio kalendorių, šis gėlių festivalis prasideda [[kovo 15]] d. ir tęsiasi tris dienas. Gėlių festivalis yra paremtas [[legenda]], jog „Nu upė“ senais laikais dažnai patvindavo. Viena „Nu“ gentainė, vardu A-Rong, įkvėpta voro tinklo, sukūrė [[virvinis tiltas|virvinį tiltą]], kuriuo žmonės galėjo pereiti upę. Pavergtas A-Rong grožio, Hou genties vadas nuolat mėgino ją priversti už jo tekėti, tačiau A-Rong nesutiko. Neiškentusi mergina pabėgo į kalnus, kur pavirto akmenine statula. Jai pagerbti, nu žmonės kiekvienais metais švenčia gėlių festivalį.
Eilutė 45:
Kitas garsus festivalis, švenčiamas nu žmonių yra taip vadinamas Dzidzilamu festivalis, vykstantis pavasarį ir tęsiasi apie 15d ienų nuo mėnulio kalendoriaus gruodžio galo iki sausio pradžios. Šis festivalis pagrinde švenčiamas nu žmonių, gyvenančių Bidziango, Fugongo, Gongšano, Lanpingo ir Veisi apygardose Junano provincijoje. Šio festivalio išvakarėse skerdžiamos kiaulės, gaminami minkšti ryžių [[koldūnai]], gaminamas vynas ir gražinami kiemai.
 
Naujųjų Metų išvakarėse, prieš susėdant už vaišių stalo, kukurūzų burbuolės ir lėkštės pilnos įvairaus maisto dedami ant trikojo grilio. Ant kiekvienos iš trijų kojų uždedami trys puodeliai ir trys mėsos gabaliukai, tuomet šeimos nariai meldžia gero derliaus Naujiems Metams.
 
"Nu"„Nu“ žmonės gerai įvaldę muzikinio instrumento "Dabian"„Dabian“ valdymo meną. Kuomet "Nu"„Nu“ jaunuolis nori sužavėti merginą, jis jai groja šiuo instrumentu, o mergina privalo apsipsręsti per tą laiką, kol vaikinas jai groja. Per grojimą jie išreiškia savo mintis, jausmus ir apsisprendimą tapti mylimaisiais. Sakoma, kad sužavėjimo periodu, tiek mergina tiek vaikinas vienas kitam teištaria vos kelis žodžius, nes visa kitą jie pajaučia per muziką. .<ref>Travel China guide, Nu nationality.http://www.travelchinaguide.com/intro/nationality/nu.html</ref>
 
== Naujausi laikai ==
Eilutė 62:
 
== Nuorodos ==
* [http://www.chinafacttours.com/facts/people/nu-ethnic-minority.html China fact tours, "Nu„Nu people"people“,http://www.chinafacttours.com/facts/people/nu-ethnic-minority.html]
{{ref}}