Pseudomokslas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Orionus (aptarimas | indėlis)
juodoji bedugnė
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{šaltiniai}}
[[Vaizdas:Phrenologychart.png|thumb|right|250px|'''Pseudomokslas''': [[Frenologija]] laikoma klasikiniu pseudomokslo pavyzdžiu]]
'''Pseudomokslas'''  – įvairios teorijos, klasifikacinės sistemos ir pan., pretenduojančios į [[Mokslas|mokslo]] statusą, bet neatitinkančios akademinių mokslo kriterijų. ''Pseudomokslas'' apima įvairias idėjas ir teorijas, kurios neturi nieko bendro su [[Mokslas|mokslu]], tačiau pristatomos kaip mokslinės. Dažnai moksliškumo įspūdis sukuriamas naudojant mokslinius ar moksliškai skambančius terminus. Daugeliu atvejų ''pseudomokslas'' siejasi su [[Maginis mąstymas|maginiu]] pasaulio suvokimu, [[Šarlatanizmas|šarlatanizmu]] ir [[Sekta|sektų]] veikla.
 
Pseudomokslas dažnai vadinamas ir švelnesniais terminais, ypač jo atstovų: alternatyvus mokslas, paramokslas.
Eilutė 14:
* Turi būti atviros testavimams ir bandymams paneigti.
 
Pseudomokslo teiginiai neatitinka nė vieno jų. Dažniausiai jie būna paremti autoritetais ar jų raštais (pvz., [[kreacionizmas]] remiasi [[Biblija]]). Labai retai leidžiama jas kvestionuoti  – bandantys patikrinti apšaukiami priešais. Niekada neatitinka ir nepaaiškina stebėjimų ir eksperimentų duomenų. Dažnai teiginiai ne tik suformuluojami taip, kad iš principo būtų neįmanoma jų paneigti, bet tokia formuluotė dargi pati pateikiama kaip teiginių įrodymas. Pavyzdžiui, iš [[religija|religijų]] į įvairius pseudomokslus atėjusi [[siela|sielos]] sąvoka: vienareikšmiškai jos nebuvimo įrodyti neįmanoma. Mokslas tokias koncepcijas atmeta, kadangi jis savo teorijomis bando ''paaiškinti pasaulį''. Jei teorija nekonkreti ir galima išsiversti be jos, tokios atsisakoma. Pseudomokslas, priešingai, ne teorijas taiko prie pasaulio, o pasaulį bando pritaikyti prie teorijų.
 
Dažniausiai pseudomokslo teorijos būna statiškos, niekada nesikeičia. Gavus teorijai prieštaraujančius duomenis, moksle teorija arba pataisoma, arba visai jos atsisakoma. Pseudomoksle tokie duomenys paprasčiausiai ignoruojami.
Eilutė 20:
Labai dažnai pseudomokslinių teorijų jomis netikintys neturi galimybės patikrinti vien todėl, kad jie netiki. Pseudomokslas teigia, kad tik tikintys gali tai pastebėti, pajausti ar panašiai. Pavyzdžiui, [[orgoninė energija]]. Tuo pseudomokslas taip pat daug artimesnis religijoms, nei tikram mokslui.
 
Dalis teorijų buvo moksliškai patikrintos ir pripažintos klaidingomis arba reikalaujančiomis per daug papildomų [[wikt:ad hoc|ad hoc]] hipotezių (t. y. reikia sugalvoti po paaiškinimą  – dažniausiai, skirtingą  – daugybei atvejų, kuriais teorija nepasitvirtino).
 
[[Vaizdas:Accretion disk.jpg|thumb|250px|left|'''Mokslas''': [[Juodoji bedugnė]] pagal apibrėžimą yra iš esmės nematomas objektas (šviesa negali jos palikti). Tačiau bedugnei „ryjant“ paprastą žvaigždę (geltona), gali atsirasti eksperimentiškai stebimas galingų spindulių šaltinis (mėlynas). Juodųjų bedugnių teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai yra mokslas.]]
Eilutė 26:
[[Erikas fon Denikenas|Eriko fon Denikeno]] ir kitos panašios pseudomokslo idėjos remiasi senovės mitais ar padavimais labiau, nei mokslo turimais duomenimis. Jei iškyla prieštaravimas, laimi mitai. Pavyzdžiui, [[Imanuelis Velikovskis|Imanuelio Velikovskio]] teiginiai, kad [[Venera (planeta)|Veneros]] planeta anksčiau buvo kometa, o prie [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] prisijungė tuo metu, kai formavosi sen. [[Graikų mitologija|graikų mitai]].
 
Pseudomokslo propaguotojai teigia, kad jų teorijos taip pat paremtos empiriniais duomenimis, tačiau iš tiesų tai būna paremta įvairiais psichologiniais reiškiniais, pavyzdžiui, [[selektyvus mąstymas|selektyviu mąstymu]], kai sistemingai (dažnai  – nesąmoningai) atsirenkami teoriją atitinkantys faktai ir ignoruojami visi kiti.
 
Taip pat svarbu suprasti, kad ir faktus atitinkanti teorija nebūtinai yra teisinga. Faktus galima paaiškinti įvairiai. Pavyzdžiui, teorija, kad dėl piktųjų dvasių kaltės kyla [[maras]] atitinka faktą  – maro [[Epidemija|epidemijos]] realiai egzistuoja. Tipiškam pseudomokslui to ir pakaktų, nes jis nebando paaiškinti reiškinių, o tik bando apginti savo teorijas.
 
Pseudomokslo atstovai beveik niekada neatlikinėja nepriklausomų tyrimų, bet remiasi kolegų publikacijomis jų nepatikrinę. Jei kitos pseudomokslo publikacijos dalinai kertasi su jų teorijomis  – atsirenkamos tik tos dalys, kurios nesikerta. Ištraukimas iš konteksto  – įprastas dalykas. Komiškiausias atvejis turbūt yra garsaus [[JAV]] astronomo [[Karlas Saganas|Karlo Sagano]] pašaipi replika apie žmones grobiančius [[Neatpažintas skraidantis objektas|NSO]]  – „remiantis tokia statistika, [[ateivių grobimai]] vyksta kas kelios sekundės“  – buvo pacituota vienoje apie tokius grobimus pasakojančioje knygoje su prierašu „[[Karlas Saganas]] taip pat tiki ateivių lankymusi žemėje“.´
 
[[Vaizdas:Cydonia medianrp.jpg|thumb|250px|'''Protomokslas''': kompiuterinė [[Marso sfinksas|Marso sfinkso]] vaizdo analizė|left]]
Eilutė 75:
* [[Vaiduoklių medžiojimas]]
 
== NuorodosLiteratūra ==
* Kanišauskas S., Kur jūs, ateiviai iš kosmoso? V., 1988 m.
* Sagan C., Demonų apsėstas pasaulis: mokslas kaip žvakė tamsoje V., 2001 m.
 
== Šaltiniai ==
{{Reflist}}
 
==Šaltiniai==
== Nuorodos ==
* [http://www.skepdic.com/pseudosc.html Skeptic'sSkeptic’s Dictionary]
* [http://www.quackwatch.org/01QuackeryRelatedTopics/pseudo.html QuackWatch.org]
* [http://www.skeptikas.org/index.php?page=33&article=17 Pseudomokslo ekspansijos problemos, straipsnis]
* Kanišauskas S., Kur jūs, ateiviai iš kosmoso? V., 1988
* Sagan C., Demonų apsėstas pasaulis: mokslas kaip žvakė tamsoje V., 2001
 
[[Kategorija:Pseudomokslai| ]]