00:48, 11 vasario 2014 versija taisyti Orionus (aptarimas \| indėlis) 3 835 keitimai terminai ← Prieš tai darytas keitimas		00:54, 11 vasario 2014 versija taisyti anuliuoti Orionus (aptarimas \| indėlis) 3 835 keitimai S →‎Garavimas: typo Kitas pakeitimas →
Eilutė 34: Termodinamiškai juodosios bedugnės nėra stabilūs dariniai. Jos „garuoja“ dėl taip vadinamojo [[Hokingo spinduliavimas\|Hokingo spinduliavimo]]. Yra žinoma, kad [[vakuumas]] yra kvantinių fliuktuacijų jūra. Joje nuolat atsiranda dalelių – antidalelių poros. Normaliai jos vėl tuoj pat anihiliuoja. Tačiau jei tokia dalelių – antidalelių pora atsirastų išorėje įvykių horizonto, tačiau prie pat jo, yra galimybė, kad viena dalelė nuskries į juodąją bedugnę, o kita išlėks. Išoriniam stebėtojui atrodys, kad juodoji bedugnė prarado truputį masės. Šio proceso metu bedugnė spinduliuoja kaip apskaičiuojamos temperatūros [[absoliučiai juodas kūnas]]. Žinoma, kad be tokio „garavimo“ proceso, juodoji ~~bedugn4ė~~bedugnė sugeria ir bet kokį spinduliavimą. Energijos balansas priklauso nuo juodosios bedugnės masės. Taip Mėnulio dydžio juodoji bedugnė gaus tiek pat energijos (atitinkamai ir masės) iš [[Reliktinis spinduliavimas\|reliktinio spinduliavimo]], kiek išgaruos iš jos dėl Hokingo spinduliavimo. Dar didesnės juodosios bedugnės sugers daugiau energijos nei jos „išgarins“. Bedugnė, kuri šiuo metu spinduliuoja tiek pat energijos, kiek sugeria, turėtų būti maždaug Mėnulio dydžio. Mažos ~~bedugn4sės~~bedugnės garuoja labai greitai: automobilio masės bedugnė išgaruotų per 200 ns, garavimo metu tvykstelėdama 200 kartų ryškiau nei Saulė. Žinoma, laikui bėgant, reliktinis spinduliavimas silpnėja. Dėl to, maždaug po 10<sup>100</sup> metų, „išgaruos“ ir pačios masyviausios / didžiausios juodosios bedugnės.

Juodoji bedugnė: Skirtumas tarp puslapio versijų