Paukščių žiedavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Paukščių žiedavimas'''  – [[paukščiai]] yra žieduojami siekant nustatyti jų [[Paukščių migracijos|migracijos]] kelius bei kai kuriems jų [[biologija|biologijos]] faktams tirti. Žiedavimo metodas yra paprastas ir patikimas: mažas lengvas žiedelis, uždedamas paukščiui ant [[koja|kojos]]. Žiedas tampa tarsi paukščio tapatybės kortelė. Vėliau, kur nors tą paukštį pagavus, radus žuvusį ar kitaip perskaičius jo žiedo numerį, galima nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko. Kai kurie paukščiai žieduojami ir spalvotais [[plastikas|plastiko]] žiedais ant [[kaklas|kaklo]], sparno ar kojos. Stambūs retesni paukščiai kartais žymimi specialiais mikrosiųstuvais.

Šiandien visame pasaulyje per metus vidutiniškai sužieduojama apie šeši milijonai paukščių, net du trečdaliai  – [[Europa|Europoje]]. Lietuvoje pavyksta sužieduoti 80-100 tūkst. sparnuočių.

Lietuvoje sistemingai žieduoti paukščius buvo pradėta [[1929]] metais, kai [[Ventės ragas|Ventės rage]] profesoriaus [[Tadas Ivanauskas|Tado Ivanausko]] iniciatyva buvo įkurta pirmojo [[ornitologija|ornitologinė]] stotis ir pradėtas formuoti žieduotojų tinklas, kuriam iš pradžių priklausė 34 asmenys. Turima duomenų, kad iki tol Lietuvoje dirbo pavieniai žieduotojai, tačiau paukščiai būdavo ženklinami [[Vokietija|vokiškais]] žiedais. Antroji ornitologinė stotis Lietuvoje buvo įkurta [[1962]]  m. [[Kuršių Nerija|Kuršių Nerijoje]], tarp [[Juodkrantė]]s ir [[Pervalka|Pervalkos]].

Paukščių žiedavimas labai prilauso nuo oro sąlygų. Joms jautriausi  – smulkieji paukščiai. Dėl [[lietus|lietingo]] ir vėsaus [[vasara|vasaros]] sezono neretai iš [[badas|bado]] ir šalčio žūsta daug [[jauniklis|jauniklių]]. [[Sausra]]  – taip pat sunkus išbandymas sparnuočiams: jiems sunku rasti [[vabzdžiai|vabzdžių]], [[vikšras|vikšrų]], kad galėtų tinkamai prasimaitinti ir užauginti jauniklius. Eilę metų orai Lietuvos paukščių nelepina.

[[pavasaris|Pavasarį]] ir [[ruduo|rudenį]] paukščių migracijos mastai skiriasi. Pavasarį paukščiai, genami veisimosi [[instinktas|instinkto]], migruoja daug sparčiau nei rudenį. Intensyviausia migracija būna pirmąją [[balandis|balandžio]] pusę. Artimieji migrantai, žiemojantys šiltesnėse Europos šalyse  – [[pempė]]s, [[varnėnas|varnėnai]], [[vieversys|vieversiai]]  – parskrenda vos atšilus orams, kartais jau [[vasaris|vasario]] pabaigoje. [[gegutė|Gegutę]] įprasta išgirsti paskutinėmis balandžio ar pirmosiomis [[gegužė]]s dienomis, [[žąsis|žąsys]], perinčios dar toliau į šiaurę, Lietuvoje užsibūna iki gegužės vidurio, kol šiaurėje [[Sniego tirpimas|nutirpsta sniegas]].

Lietuvoje paukščiai žieduojami ne tik ornitologinėse stotyse. Jaunikliai ženklinami perėjimo vietose. Tokiu būdu tiksliai nustatomas paukščių amžius, žinoma jų išperėjimo vieta. Tuo tarpu gaudyklėse žieduojamų paukščių amžių nustatyti tenka iš jų [[plunksna|plunksnų]]  – pagal jų blizgesį, spalvas ir atspalvius, ankstesnių plunksnų likučius ir pan. Specialistui atskirti pirmametį ar antrametį paukštį nėra sunku, tačiau vyresnių paukščių, ypač smulkiųjų, amžių nustatyti nėra paprasta ir dažnai net neįmanoma.

Nuo [[1929]]  m. iki [[1998]]  m. pabaigos Lietuvoje sužieduota 2,1 mln. paukščių, priklausančių 244 [[rūšis|rūšims]]. Per 20 metų (1979–1998) jų sužieduoda net 77% nuo viso kiekio. Lietuvoje sužieduoti paukščiai buvo aptikti 61 Europos, Afrikos ir Azijos valstybėse, o Lietuvoje aptikti 32 Europos, Azijos ir Afrikos valstybėse žieduoti paukščiai<ref>Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999.  – Aldorija: Vilnius, 1999  m.  – 63 psl.</ref>.

Nuo pat paukščių žiedavimo Lietuvoje pradžios jį koordinuoja Zoologijos muziejus, nepriklausomai nuo to, kokiai institucijai jis buvo pavaldus. Muziejaus mokslinės tarybos sprendimu [[1978]]  m. [[birželio 30]] d. oficialiai buvo įsteigtas Respublikinis paukščių žiedavimo centras. [[1981]]  m. jis pervadintas į Lietuvos žiedavimo centrą, o dabar vadinamas Lietuvos paukščių žiedavimo centru<ref name="Gaidiene7">Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999  m. 62-64 psl.</ref> ir jis organizuoja bei koordinuoja paukščių žiedavimą šalyje, kaupia, sistemina ir apibendrina duomenis, palaiko ryšius su kitų valstybių žiedavimo centrais, stotimis, laboratorijomis bei tarptautinėmis organizacijomis. Lietuvos paukščių žiedavimo centras yra tikrasis [[Europos sąjunga paukščiams žieduoti|EURING’o]] (Europos sąjunga paukščiams žieduoti) narys. Centrui nuo [[1978]]  m. vadovauja [[Ričardas Patapavičius]].

Įkurta [[1929]]  m. profesoriaus [[Tadas Ivanauskas|T. Ivanausko]] iniciatyva. Per [[Ventės ragas|Ventės ragą]] kartais praskrenda iki 300 tūkst. paukščių per [[para|parą]]. Absoliutus rekordas buvo [[2002]]  m. [[rugsėjo 23]] d. kai buvo sužieduoti 6519 sparnuočiai<ref>[http://tv.delfi.lt/video/vNVggLPP/ Delfi TV  – Ventės Rago ornitologinė stotis švenčia 80 metų jubiliejų]</ref>. Stotyje per metus apžieduojama apie 60-80 tūkst. paukščių. Stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais, dažniausiai sutinkamais gyvūnais.

Pirmasis paukščius Ventės Rage ėmė žieduoti [[Mikas Posingis]], dirbęs čia esančio [[švyturys|švyturio]] prižiūrėtoju 1924–1944  m. Jis pasiūlė prof. T.Ivanauskui čia įkurti žiedavimo stotį, kas ir buvo padaryta profesoriaus pastangų dėka [[1929]]  m. Pradžioje paukščiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. [[1959]]  m. pastatytos specialios gaudyklės. Nuo [[1962]]  m. stoties darbuotojai [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]] pastatė gaudyklę ir ėmė ten žieduoti [[paukščių migracija|migruojančius paukščius]] (nuo [[1986]]  m. žiedavimo darbus [[Neringa|Neringoje]] perėmė naujai įsikūrusi [[Juodkrantė]]s paukščių žiedavimo stotis). [[1978]]  m. Ventės Rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė, kuri buvo iškeliama į 25 metrų aukštį. [[1982]]  m. stoties vedėjas [[Leonas Jezerskas]] sukūrė naujo tipo  – zigzaginę gaudyklę į kurią paukščiai patekdavo tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės. Nuo [[1994]]  m. leidžia žurnalą „Ventės Ragas“ apie [[Nemunas|Nemuno]] deltos, [[Kuršių marios|Kuršių marių]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos pajūrio]] paukščius. <ref>[http://ziedavimas.com/index.php?m=2,1 Ziedavimas.com  – Ventės Rago ornitologinė stotis]</ref>.

[[Lietuvos ornitologų draugija]] (LOD)  – tai nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti Lietuvoje aptinkamų laukinių paukščių ir jų gyvenamosios aplinkos apsauga. Siekdama šio tikslo draugija vienija gamtai ir paukščiams neabejingus Lietuvos žmones, rūpinasi [[ekologija|ekologiniu]] visuomenės švietimu, paukščių [[populiacija|populiacijų]] tyrimu [[monitoringas|monitoringu]] bei visuomeniškai kontroliuoja aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojančių įstatymų leidimą ir vykdymą. Nuo [[1994]] metų draugija yra tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos [[BirdLife International]] asocijuota narė.

Paukščiai gaudomi specialiomis gaudyklėmis. Šį įrenginį sudaro rėmai, ant kurių iškeliamas iš [[tinklas|tinklų]] gabalų susiūtas apie 10  m aukščio ir 20  m pločio į galą siaurėjantis bučas. Pačiame jo gale yra kamera, į kurią ir patenka paukščiai. Toje kameroje paukščiai yra išgaudomi į mažas dėžutes.

Darbas ornitologinėse stotyse vyksta ištisus metus. Pasibaigus didžiajai rudens migracijai, čia užklysta žiemoti skrendantys sparnuočiai, pavyzdžiui, nemaži būriai [[svirbelis|svirbelių]], mintančių [[šermukšnis|šermukšniais]], [[gudobelė]]mis, užsilikusiais [[obuolys|obuoliais]]. Gaudykles ornitologai suskleidžia tik tuomet, kai [[sinoptikas|sinoptikai]] prognozuoja [[šlapdriba|šlapdribą]], kad neatlaikę [[sniegas|sniego]] svorio įrenginiai nesulūžtų. Ornitologai kiekvieną paukštį atidžiai apžiūri  – nustato jo [[rūšis|rūšį]], lytį, amžių, kartais biometrinius duomenis ir viską surašę į registracijos knygą, ant paukščio kojelės užmauna specialų žiedą su registracijos numeriu bei įrašu „Zool. Mus. Kaunas Lithuania“. Po šios procedūros paukštis paleidžiamas į laisvę.

* Apie paukščių žiedavimą (sud. [[Ričardas Patapavičius]]).  – Kaunas: Lututė, 2008.  – 48 p.: iliustr.  – ISBN 978-9955-37-061-1

* [http://www.ziedavimas.ltcom/index.php?m=2 Lietuvos paukščių žiedavimo svetainėŽiedavimas]