05:32, 8 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Bot: Migrating 67 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q44455 (translate me) ← Prieš tai darytas keitimas		17:16, 9 vasario 2014 versija taisyti anuliuoti Floodah27 (aptarimas \| indėlis) 10 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Žaidimų teorija''' – mokslas tiriantis strateginių sprendimų priėmimus. Formaliau vadinamas "matematinių modelių tiriančių konfliktus ir bendradarbiavimą tarp protingų bei racionalių sprendimų priiminėtojų mokslu". Žaidimų teorija yra taikoma [[ekonomika\|ekonomikoje]], politikos moksluose, psichologijoje, taip pat logikoje ir biologijoje. Savo pirminėje stadijoje mokslas tyrinėjo vadinamąją zero-sum teoriją, kuri kalba apie vieno žaidėjo pajamas lygias kito žaidėjo nuostoliams. Tačiau dabar, žaidimų teorija yra pritaikytina daugybei skirtingų elgesių modelių tyrimui bei analizei ir išsivystė iki "skėčio" termino dėl loginių sprendimo mokslų paaiškinimų, įtraukiant ir žmones, ir ne žmones, pvz.: kompiuterius. '''Žaidimų teorija''' – taikomosios [[Matematika\|matematikos]] sritis, kur matematiniai skaičiavimai taikomi žmonių (ir kitų santykių subjektų) elgesiui aprašyti, vertinti ir nuspėti įvairiuose socialiniuose moksluose – ekonomikoje, evoliucinėje biologijoje, politologijoje, karinėje strategijoje ir panašiai. Modernioji žaidimų teorija prasidėjo nuo idėjos apie mišrios-strategijos pusiausvyros egzistenciją, dviejų žmonių zero-sum teorijoje ir [[John_von_Neumann\|Džono fon Neimanano]] pagrindimo. Fon Neimano orginalus pagrindimas rėmėsi Brauerio fiksuoto taško teorema tiriant kompaktiškas iškiliasias erdves, kas vėliau tapo standartiniu metodu žaidimų teorijoje ir matematinėje ekonomikoje. Šį mokslinį darbą sekė fon Neimano knyga "''[[Theory_of_Games_and_Economic_Behavior\|Žaidimų ir ekonominio eglesio teorija]]''" išleista 1944 kartu su [[Oskar_Morgenstern\|Oskaru Morgenšternu]], kurioje buvo kalbama apie kelių žaidėjų bendradarbiavimą. Antrasis knygos leidimas pateikė aksiomatinę numatytos naudos teorija, kuri leido matematiniams statistams ir ekonomistams vertinti sprendimų priėmimą neapibrėžtinėmis sąlygomis. [[Ekonomika\|Ekonomikoje]] ''žaidimų teorija'' skiriasi nuo standartinės [[mikroekonomika\|mikroekonomikos]], nes ji nagrinėja situacijas, kuriose žaidėjai turi derinti savo pasirinkimus su kitais žaidėjais tam, kad pasiektų geresnį atlygį. Jie veikia ne rinkoje, kurios kiekvienas žaidėjas gali keisti kainas; jie veikia arenoje, kurioje kiekvieno žaidėjo pasirinkimai veikia kitų žaidėjų atlygį. Šią teoriją šešiasdėšimtaisiais tobulino daugybė mokslininkų. Žaidimų teorija aštuntajame dešimtmetyje buvo konkrečiai pritaikyta biologijoje, nors panašūs bandymai pastebėti buvo dar ketvirtajame dešimtmetyje. Žaidimų teorija buvo plačiai pripažinta kaip vertingas įrankis daugelyje sričių. Aštuoni žaidimų teoretininkai buvo apdovanoti [[Nobelio_ekonomikos_premija\|Nobelio premija ekonomikos]] srityje, o John Maynard Smith buvo apdovanotas [[Crafoord_Prize\|Krafordo]] premija už žaidimų teorijos pritaikymą biologijoje. {{mat-stub}}

Žaidimų teorija: Skirtumas tarp puslapio versijų