Arthur Miller: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vardas = Arturas Mileris<br />{{en|Arthur Miller}}

| paveikslėlio dydis = 220px

| gimimo vieta = [[Niujorkas]], [[Niujorko valstija]]

'''Arturas Mileris''' ({{en|Arthur Miller}},; [[1915]]  m. [[spalio 17]] d. [[Niujorkas]]  – [[2005]]  m. [[vasario 10]] d. [[Roksberis]], [[Konektikuto valstija]])  – [[JAV]] dramaturgas, eseistas. Abstrakčiojo realizmo socialinės šeimos dramos kūrėjas.

[[1934]]–[[1938]]  m. studijavo žurnalistiką [[Mičigano universitetas|Mičigano universitete]]. [[1965]]–[[1969]]  m. tarptautinio [[PEN klubas|PEN klubo]] prezidentas.

Tęsė [[graikų tragedija|graikų tragedijos]], [[Henrikas Ibsenas|H. Ibseno]], [[Antonas Čechovas|A. Čechovo]], ekspresionistinės, siurrealistinės dramos tradicijas. Vidutinį amerikietį vaizdavo kaip tragiškąjį personažą, paneigė amerikinės svajonės  – individo sėkmės galimybių mitą. Išgarsėjo socialine šeimos drama „Visi mano sūnūs“ (''All My Sons'' [[1947]]  m.), joje kėlė [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] ir individo atsakomybės temas.

Dramoje „Komivojažieriaus mirtis“ (''Death of a Salesman'' [[1949]]  m., Pulicerio premija [[1949]]  m.) eksperimentavo su dramos forma: realistinius vaizdus derino su pagrindinio personažo Vilio Lomeno pasąmonės ekspresionistine, siurrealistine raiška. Linijinį siužetą pakeitė herojaus priešistorės prisiminimų materializuotais fragmentais, scenos erdvę ir laiką skaidė į praeities ir dabarties erdves. Kapitalistinę konkurenciją laikė individo ir šeimos tragedijos priežastimi. Individo tiesos ir melo, kaltės ir atsakomybės problemas sprendė herojaus savanorišku mirties pasirinkimu.

Šeimos istorijos drama L„emtingas išbandymas“ (''The Crucible'' [[1953]]  m.) buvo jo atsakas į [[makartizmas|makartizmo]] kampaniją, kuri pjesėje metaforiškai atskleista [[XVII a.]] puritonų raganų medžiokle. [[1956]]–[[1961]]  m. vedybų ir skyrybų su aktore [[Merlina Monro]] išgyvenimus perteikė psichoanalitinėje autobiografinėje dramoje „Po nuopolio“ (''After the Fall'' [[1964]]  m.) ir dramoje „Užbaigiant paveikslą“ (''Finishing the Picture'' [[2004]]  m.). Dramose „Tai atsitiko Višy“ (''Incident at Vichy'' [[1964]]  m.), „Sudaužytas veidrodis“ (''Broken Glass'' [[1994]]  m.) nagrinėjo [[fašizmas|fašizmo]], [[rasizmas|rasizmo]] temas.

Parašė dilogiją „Žvilgsnis nuo tilto“ (''A View from the Bridge'' [[1955]]  m.), kino filmų scenarijų („Nepritapėliai“ ''The Misfits'' [[1961]]  m., režisierius J. Hustonas).<ref>{{VLE|XV|139|[[Marija Aušrinė Pavilionienė]]|Arturas Mileris}}</ref>

* Komivojažieriaus mirtis: [[1958]]  m.

** [[1959]]  m. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras|LTSR valstybinis akademinis dramos teatras]]

** [[1968]]  m. [[Panevėžio dramos teatras]]

** [[1997]]  m. [[Jaunimo teatras]], režisierė [[Irena Bučienė]]

** [[1962]]  m. [[Kauno dramos teatras]], režisierius [[Henrikas Vancevičius]]

** [[2007]]  m. [[Kauno dramos teatras]], režisierius [[Jonas Vaitkus]]

** [[1956]]  m. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras|LTSR valstybinis akademinis dramos teatras]]

** [[2004]]  m. [[Kauno dramos teatras]], režisierius [[Rolandas Atkočiūnas]]

** [[1970]]  m. [[Lietuvos nacionalinis dramos teatras|LTSR valstybinis akademinis dramos teatras]], režisierė [[Irena Bučienė]]

** [[1992]]  m. [[Šiaulių dramos teatras]], režisierius [[Rolandas Atkočiūnas]]

{{DEFAULTSORT:Mileris, Arturas }}