Džiazas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 23:
Džiazas pradėjo formuotis [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigoje [[JAV]] pietuose. Svarbiausias tuo meto džiazo muzikos centras buvo [[Naujasis Orleanas]], tada labai margos nacionalinės sudėties miestas. Vieni iš džiazo muzikos pradininkų – tai iš [[Afrika|Afrikos]] atvežtų [[negras|juododžių]] vergų palikuonys. Džiazo kūrimui įtakos taip pat turėjo Klasikinė muzika, kariniai maršai, įvairių tautų emigravusių į JAV liaudies muzika. XX a. trečiajame deš. džiazo populiarumas išaugo, formavosi bigbendai- orkestrai sudaryti iš daugelio atlikėjų, atliekantys daugiausiai [[Svingas (džiazas)|Svingo]] stiliaus muziką. Šiuo laikotarpiu atsirado improvizuotų pasirodymų [[jam session]] tradicija. Garsiausi to meto atlikėjai - [[Duke Ellington]], [[Louis Armstrong]], [[Benny Goodman]], [[Artie Shaw]].
Po antrojo pasaulinio karo džiazo populiarumas sumažėjo, dauguma bigbendų iširo, visuomenės dėmesį patraukė pop muzika- rokenrolas. Tačiau džiazas nenustojo vystytis. Atsirado [[Bebop|Bedbops]]- nauja džiazo forma pasižyminti itin sudėtinga atlikimo technika, naujais ritmais, solistų improvizacijomis. Vyravo mažos muzikantų grupės- nuo 3 iki 8 atlikėjų.
Džiazas vystosi organiškai, naujos jo formos atsiranda iš senųjų, jis nepaliaujamai plečiasi ir siekia naujų meno aukštumų. Tokiu būdu jauni bigbendų muzikantai sukūrė
Džiazas Europoje atsirado maždaug XX a. trečiajame dešimtmetyje. Europietiškojo džiazo pradininkais laikomi prancūzas [[Stephane Grappelli]] ir belgas [[Django Reinhardt]], žinoma jie sėmėsi įkvėpimo iš amerikietiškojo džiazo, tačiau jau nuo pat pirmųjų atlikėjų europietiškasis džiazas turėjo specifinių savybių.
| |||