Aukštaitija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Agomarp (aptarimas | indėlis)
korekcija ir pridedu nuorodą į originalų šaltinį
Agomarp (aptarimas | indėlis)
korekcija
Eilutė 36:
Iki XIX a. II pusės dab. Rytų Aukštaitijos ir [[Dzūkija|Dzūkijos]] etnokultūriniai regionai bei dabartinėse Latvijoje, [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir Lenkijoje atsidūrusios šių regionų dalys (įskaitant [[Gervėčių kraštas|Gervėčių]], [[Apsas|Apso]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]] ir kt. iki šiol nenutautusias lietuviškas apylinkes) sudarė vieną nedalomą etnokultūrinį vienetą (iki XVI ar XVII a. patys senojo ''Aukštaičių'' krašto gyventojai šiaurinėje jo dalyje dar išskirdavo vad. „Užnerio Lietuvą“).
 
Kurį laiką (bent iki XIII a. pab.) visa ar beveik visa senoji etnokultūrinė Aukštaitija galėjo sudaryti atskirą LDK administracinį vienetą – vad. Vilniaus, arba [[Lietuvos kunigaikštystė|Lietuvos kunigaikštystę]], kurios centras ([[Vilnius]]; iki XIII a. vidurio (?) – tikriausiai [[Kernavė]]) kartu buvo ir visos LDK sostinė. Ši „politinė“ Aukštaitija pirmą kartą paminėta [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] apie 1326 m. rašytoje ''Prūsijos žemės kronikoje'', pasakojant apie [[1294]]–[[1300]] m. įvykius; minimasminima ''Austechiam terram regis Lethowie'' („užpuolė Aukštaitija (aukštaičius?) Lietuvos karaliaus žemę“), kur sudegintas ano meto lietuviams šventas Romainių (?) lot. "Romene"<ref>http://books.google.lt/books?id=YX8OAAAAYAAJ&pg=PA159&dq=Austechia,+terra+regis+Lethowie&hl=lt&sa=X&ei=FGHvUpzwMMPnywO8_IKoDw&ved=0CEsQ6AEwBQ#v=onepage&q=Austechia%2C%20terra%20regis%20Lethowie&f=false</ref> kaimas šioje kronikoje įvardytas kaip ''Austechiam, terram regis Lethowie'' („Aukštaitijoje, Lietuvos karaliaus žemėje“). 1322 m., Gedimino taikos sutartyje su Livonijos ordinu, "terra ''Eustoythen''"minima šalia kitų kunigaikščio žemių, įtrauktų į sutartį.
 
Lietuvos kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo [[Šventoji|Šventosios upe]] ir Neries žemupiu (t. y. sutapo su Rytų Lietuvos pilkapių kultūros vakarine riba), o nuo Algirdo laikų (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio (taip manyti leidžia [[1413]] m. buv. [[Trakų kunigaikštystė]]s pagrindu sudarytos Trakų vaivadijos teritorijos konfigūracija); Lietuvos kunigaikštystės pietvakarinė administracinė riba greičiausiai nuo XIII a. pab. buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, [[Vokė|Vokės upė]] ir dabartinius pietų bei rytų aukštaičių dialektologinius arealus skirianti linija (tikėtina, kad pirminė, t. y. dar siekusi Nemuno vidurupį [[Lietuvos kunigaikštystė]] į mažesnę Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes buvo padalyta [[Vytenis|Vytenio]] valdymo pradžioje, tada LDK submonarchui Gediminui įsikūrus naujai pastatytoje [[Senieji Trakai|Senųjų Trakų pilyje]]).