15:38, 2 vasario 2014 versija taisyti 213.159.44.73 (aptarimas) →‎Neuronų tipai pagal ataugų skaičių Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		18:58, 2 vasario 2014 versija taisyti anuliuoti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Neuron0.jpg\|thumb\|300px\|Judinamojo neurono sandara. 1. [[Dendritas]] 2. [[Aksonas]] 3. [[Ranvje sąsmauka]] 4. Aksono „šluotelė“ 5. Mielininis dangalas ([[Švano ląstelė]]s) 6. [[Ląstelė]]s kūnas 7. [[Ląstelės branduolys]]]] '''Neuronai''' (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės [[nervų sistema\|nervų sistemos]] ląstelės. Būdinga tiek stuburiniams, tiek ir [[bestuburiai\|bestuburiams]] gyvūnams (pvz., [[medūza (biologija)\|medūzoms]] ar [[koralas\|koralams]]). {{tvarkyti\|paveikslėlių dydis ir kt.}} Be neuronų [[nervinis audinys\|nerviniame audinyje]] yra daug kelių tipų [[glija\|glijos]] ląstelių. Neuronai skiriasi savo forma ir dydžiu. Neuronų dydis sviruoja nuo 4 mkm iki 130mkm. Tačiau kiekvienas neuronas turi kūną ir ataugas. Neurono kūnas turi branduolį, kuris dėl didelio chromatinio aktyvumo dažosi silpnai. Branduolyje yra vienas arba du branduoliai. Neurono plazmolema, be būdingos visoms ląstelėms funkcijos, pasižymi impulso perdavimu. Neurono citoplazma, neuroplasma, turi visas organeles: Goldžio kompleksą, mitochondrijas, lizosomą, neurofibriles, kurios sudaro neurono griaučius. Kūne ir dendrituose yra gerai susiformavęs endoplazminis tinklas, kuris dar vadinimas tigroidinė medžiaga. Šis grūdėtas endoplazminis tinklas garantuoja viduląstelinę neurono regeneracija ir ilgaamžiškumą. Impregnavus sidabro druskomis neurono kūne išryškėja siūlinės struktūros - – neurofibrilės, kurios atlieka atraminę funkciją ir dalyvauja viduląstelinėje medžiagų pernašoje. [[jungiamasis audinys\|Jungiamuoju audiniu]] sujungti aksonų pluoštai ir sudaro [[nervas\|nervą]]. eilutė 12 ⟶ 11: == Morfologija == [[~~File~~Vaizdas:Neuronas.gif\|thumb\|600px\|Neuronas]] {\| class="wikitable" eilutė 43 ⟶ 42: Soma – tai pagrindinė neurono kaip ląstelės dalis, kurioje išsidėsto branduolys ir kitos organelės. Nuo somos atsišakoja ilgos plonos ataugos – dendritai ir aksonai. Dendritų gali būti įvairus skaičius (dešimtys), dažnai jie būna labai šakoti, tačiau nenutolsta labai toli nuo neurono somos. Ant dendritų paprastai būna daug ''[[Sinapsė\|sinapsių]]'', per kurias ateina informacija iš kitų neuronų (''[[Dendritas\|dendritai]]'' – “priimančioji” neurono dalis). Aksonas būna tik vienas, tačiau netoli savo pabaigos dauguma ''[[Aksonas\|aksonų]]'' šakojasi. Juo informacija yra perduodama iš neurono kitai ląstelei (pvz., kitam neuronui, raumeninei ląstelei ir kt.). Aksono ilgis gali viršyti vieną metrą, pavyzdžiui, tokie gali būti nugaros smegenų somatinių motorinių neuronų aksonai. Neuronai pasižymi gana didele morfologine įvairove – skiriasi jų somos dydis ir forma, ataugų skaičius, ilgis, šakotumas ir t.t. Dažnai yra taikoma neuronų anatominė klasifikacija pagal poliškumą: # unipoliniai arba pseudounipoliniai neuronai – tokie būna dauguma žmogaus pirminių sensorinių neuronų. Jie turi vieną trumpą ataugą, kuri tuoj pat skyla į dendritą ir aksoną, nors dažniau tai vadinama periferine atauga ir centrine atauga; # bipoliniai neuronai – jie paprastai turi vieną dendritą ir vieną aksoną, kurie prasideda priešinguose somos galuose (poliuose). Žmogaus nervų sistemoje tokie neuronai paprastai susiję su specialiaisiais jutimais; # multipoliniai neuronai – jie turi vieną aksoną ir įvairų skaičių dendritų (daugiau kaip vieną). [[~~File~~Vaizdas:Complete neuron cell diagram LT.svg\|thumb\|600px\|Neurono ląstelė su visais sandaros elementais]] == Neuronų tipai pagal atliekamą funkciją == eilutė 58 ⟶ 57: == Neuronų tipai pagal ataugų skaičių == Neuronai taip pat klasifikuojami pagal jų ataugų skaičių: * ''Vienpoliai neuronai'' - – vieną ataugą turintys neuronai. Šie neuronai būna tik gemalo organizme. * ''Dvipoliai neuronai'' - – dvi ataugas turintys neuronai. Šių neuronų yra akies [[tinklainė]]je, [[Vidinė ausis\|vidinėje ausyje]]. * ''Tariamieji vienpoliai neuronai'' - – tipiniai juntamieji (sensoriniai) neuronai, jų kūnai yra [[nervinis mazgas\|nerviniuose mazguose]], jiems nėra būdingi dendritai, o aksonas augantis iš kūno skyla į dvi dalis; vienoje pusėje aksonas užsibaigia receptorine galūne, kitoje nutįsta į smegenis, kur sudaro sinapsę su kitų neuronų kūnais ar dendritais. * ''Daugiapoliai neuronai'' - – jų yra daugiausiai. Šie neuronai turi vieną aksoną ir daugiau nei vieną dendritą (dažniausiai 3-10 dendritų). Šie neuronai skirstomi į ilgaaksonius ir trumpaaksonius. == Sinapsė == eilutė 74 ⟶ 73: == Įdomūs faktai == * Žmogaus kūne esančių neuronų yra daugiau nei žvaigždžių „Paukščių Take“. Daugiau nei pusė neuronų susitelkę didžiuosiuose galvos pusrutuliuose. [{{šaltinis?]}} * Jei surikiuotume visus žmogaus kūne esančius neuronus į vieną liniją, gautume 1000 km. * Įsčiose esančio embriono neuronų skaičius padidėja 250 000 neuronų per minutę ~~[kurios stadijos embriono?;~~ .{{šaltinis~~?].~~}} * Pati ilgiausia ląstelė žmogaus kūne yra neuronas, besitęsiantis nuo kojos piršto iki stuburo smegenų. Šios ląstelės ilgis gali siekti net 2 metrus. == Literatūra == * ŽMOGAUS ANATOMIJA, I tomas / G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. – 664 p. ~~== Nuorodos ==~~ {{wikiquote}} {{Commons\|Neuron~~\|no=T~~}} [[Kategorija:Neuronai\| ]] {{Link GA\|es}}

Neuronas: Skirtumas tarp puslapio versijų