Linkuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Lappon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19:
|kirč = {{vietovardis3b|Lin­kuvà|Linkuvõs|Liñkuvai|Liñkuvą|Liñkuva|Lin­kuvojè}}
|istpav =
* {{pl|Linków}}, {{ru|Линковъ}}<ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|51|Линковъ}}</ref>
}}
{{kiti}}
Eilutė 32:
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:1706 Livoniæ de Wit- Mortier.jpg|thumb|right|260px|Linkuva (''Linkow'') pavaizduota [[1706]] m. [[Frederik de Wit]]-[[Pieter Mortier]] Livonijos ir Kuršo žemėlapyje]]
[[Vaizdas:Linkuva, stotis.JPG|miniatiūra|250px|right|Buvusi siaurojo geležinkelio stotis, vienas iš statinių 2012 m.]]
 
Linkuva pirmąkart minima [[1371]] m. [[Vartbergės kronika|Vartbergės Livonijos kronikoje]]. [[1500]] m. minimas [[Linkuvos dvaras (Pakruojis)|Linkuvos dvaras]]. 1500 m. ar [[1501]] m. pastatyta pirmoji [[Linkuvos bažnyčia]], įsteigta [[katalikai|katalikų]] parapija. Tarp [[1506]]–[[1520]] m. [[Bialozorai]] įkūrė Linkuvos miestelį. [[1605]] m. minima [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] bažnyčia. [[XVI a.]] antroje pusėje ir [[XIX a.]] pradžioje veikė parapinė mokykla. [[1634]] m. įsteigtas karmelitų vienuolynas, uždarytas [[1832]] m. ir [[jurisdika]]. [[1690]] m. jurisdikai suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. [[1861]]–[[1950]] m. buvo valsčiaus centras. [[1863]] m. Linkuvą užėmė sukilėliai.
eilutė 61 ⟶ 59:
 
== Architektūra ==
[[Vaizdas:1706 Livoniæ de Wit- Mortier.jpg|thumb|right|260px|Linkuva (''Linkow'') pavaizduota [[1706]] m. [[Frederik de Wit]]-[[Pieter Mortier]] Livonijos ir Kuršo žemėlapyje]]
[[Vaizdas:Linkuva, stotis.JPG|miniatiūra|250px|right|Buvusi siaurojo geležinkelio stotis, vienas iš statinių 2012 m.]]
Miestas raiškaus spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki [[XIX a.]] vidurio. Septynių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo keturkampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:
* Renesansinė [[Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia]], pastatyta [[1593]] m., po gaisro atstatyta [[1745]] m. Bažnyčioje yra 7 [[XVIII a.]] altoriai, paveikslų („Šv. Barbora“ [[XVIII a.]] pr., „Švč. Mergelė Marija, vienuolių globėja“, su sidabro skardos aptaisu, XVIII a. vid., „Lenkijos karalius Jonas III“ [[1837]] m., dail. J. Botenkovas, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, manoma, [[XIX a.]]).
Eilutė 88:
|2006|1772
|2011|1679}}
 
=== Tautinė sudėtis ===
{|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 1 550 žmonės: <ref>[http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]] – 98,97% (1534)
* Kiti – 1,03% (16)
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 1 797 žmonės: <ref>[http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys]</ref>
* [[Lietuviai]] – 98,94% (1778)
* [[Rusai]] – 0,67% (12)
* Kiti – 0,39% (7)
|}
 
=== Žymūs žmonės ===
eilutė 93 ⟶ 106:
* [[Leonas Gogelis]] (1869–1937), veterinarijos gydytojas, mikrobiologas, profesorius
* [[Aleksandras Šumskis]] (1893–1946), karinis, politinis bei visuomenės veikėjas
* [[Aleksandras Dičpetris]] (1906-1968), poetas, mokytojas.
* [[Ona Gaigalaitė-Beleckienė]] (1906-1989), teisininkė, visuomenės veikėja, spaudos darbuotoja.
* [[Alfonsas Šešplaukis-Tyruolis]] (1909-2006), pedagogas, poetas, kritikas, vertėjas, spaudos darbuotojas.
* [[Vytautas Motiekaitis]] (1914–1991), kunigas, žurnalistas, redaktorius
* [[Ona Benedikta Kadytė]] (g. 1928), zoologė, biomedicinos mokslų daktarė.
* [[Vladas Garastas]] (g. 1932), krepšinio treneris
* [[Virginija Gaigalaitė]] (g. 1954), matematikė, gydytoja neurologe, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, fizinių mokslų daktarė.
* [[Stasys Tumėnas]] (g. 1958), kalbininkas, pedagogas, leidėjas
* [[Kęstutis Juknis]] (g. 1959), Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas
eilutė 123 ⟶ 141:
* [http://linkuva.lt/news.php Miesto tinklalapis]
* [http://www.heritage.lt/epd/2003/siauliu_obj.htm Apie Šiaulių apskrities miestus ir miestelius]
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_V/241 Linków [[Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas|Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne]], Tom V, psl. 241 (lenk.)]
 
{{PAKgyv}}