Vincenzo Bellini: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 62:
[[Giuditta Pasta]] atliko pagrindinį vaidmenį sekančioje Belinio operoje, pastatytoje Venecijoje, „[[Beatričė di Tenda]]“ (''Beatrice di Tenda''), kuri publikos buvo sutikta nuosaikiai, nepalankiai. Jos rašymo metu kilo konfliktų dėl uždelsto libreto. Impresarijus Alessandro Lanari buvo pasiuntęs policiją pas [[Felice Romani]]. Libretistas savo ruožtu kaltino Belinį, kurio talentui esą trukdė „trys Džuditos“: solistės Giuditta Pasta, [[Giuditta Grisi]] ir Giuditta Turina.<ref>Stephen Ace Willier. „Vincenzo Bellini: A Guide to Research“. Psychology Press, − 2002. p. 6</ref> Kompozitoriaus bendradarbiavimas su Felice Romani nutrūko, nors yra minima, kad kūrėjai buvo lygtai susitaikę dirbti vėl, bet tam sutrukdė ankstyva Belinio mirtis.
 
1833 m. Belinio santykiai su Giuditta Turina pablogėjo, jos vyrui pakliuvo kompromituojantys Belinio laiškai ir laišku Vinčencas nutraukė santykius su ja. Belinis tuo metu daug keliavo: pabuvojo gimtojoje Sicilijoje, Londone ir Paryžiuje. Paryžiuje jis gavo užsakymą Italų teatre paskutinei savo operai „[[Puritonai (opera)|Puritonai]]“ (''I puritani'', pagrindiniame vaidmenyje [[Giulia Grisi]]). Italų teatro meno direktoriumi tuo metu buvo [[Džoakinas Rosinis]]. Abu kompozitoriai susidraugavo, nors Rosinis neslėpė kritiško požiūrio į lengvabūdišką Belinio rašymą. Tuo metu Belinis bandė vesti. Iš pradžių piršosi [[Giuditta Pasta]] draugei Anglijoje, po to − jos dukrai Clelia. Abu bandymai buvo nesėkmingi. 1835 m. „Puritonų“ pastatymas tapo sensacija Paryžiuje. Belinis buvo pakviestas pas karalių Lui Pilypą ir karalienę Mariją Amaliją. Kompozitorius buvo priimtas įapdovanotas Garbės Legionolegiono ordinąordinu.
 
1835 m. rugsėjį Belinio sveikata sparčiai pradėjo blogėti ir jis mirė rugsėjo 23 d. Paryžiaus priemiestyje [[Piuto]]. Skrodimo metu patvirtinta mirties priežastis: [[dizenterija]], apsunkinta pūlinio[[abscesas|absceso]] kepenyse.<ref>Stephen Ace Willier. „Vincenzo Bellini: A Guide to Research“. Psychology Press, − 2002. p. 7</ref> Iš pradžių kompozitorius buvo palaidotas [[Per Lašezo kapinės]]e Paryžiuje, po to jo palaikai 1876 m. buvo perkelti į [[Katanija|Kataniją]], miesto katedrą.
 
== Operos ==