Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas'''  – vienas iš [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] fakultetų, kuriame ruošiami medicinos gydytojai, [[Ergoterapija|ergoterapeutai]], [[Kineziterapija|kineziterapeutai]], [[Odontologija|odontologai]], visuomenės sveikatos, slaugos, medicinos biologijos, medicinos genetikos ir medicinos fizikos specialistai. Fakultetą sudaro 7 katedros, 2 institutai, 11 klinikų, jungiančių per 50 centrų ir laboratorijų.

[[1579 m.]] balandžio 1 d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533-15861533–1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos (VJA) ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir [[medicina|medicinos]] mokslus. Jėzuitai nuogąstavo, kad teisės ir medicinos [[studentas|studentai]] gali atsivežti „kenksmingų" („[[erezija|eretiškų]]“) [[knyga|knygų]], o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę „erezija“, gali ją [[propaganda|propaguoti]], o tai galėtų privesti Akademiją iki jos (su)žlugdymo (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579  m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''...iš…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau [[blogis|blogio]] ir [[nusižengimas|nusižengimų]] per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius'')<ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref>.

Taigi, Jėzuitų ordinas sąmoningai slopino iniciatyvas (Ordino generolas 1615-16451615–1645 metais Mucijus Vitelskis ir kiti), norėdami „veikti profesorių [[drausmė|drausmingumą]]“<ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (be kita ko Jėzuitams nepatiko [[Lietuvos statutas]], įtvirtinęs religijų toleranciją, vienodas [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]], [[Stačiatikybė|stačiatikių]] ir [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] teises). Steigti Teisės ir Medicinos fakultetus taip pat delsta dėl [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] interesų [[protekcija|protegavimo]]. [[1641]]  m. pagaliau buvo suteikta privilegija Vilniaus universitete be jau esamų Teologijos ir Filosofijos fakultetų įkurti dar 2: Teisės ir Medicinos. Tačiau buvo įsteigtas tik [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Teisės fakultetas]] (pradėjęs veikti tik nuo [[1644 m.]]).

[[1775]]  m. universitete įkurta pirmoji medicinos katedra - – Anatomijos ir chirurgijos, įkūrėjas  – [[Nikola Renjė]], įkurta Pilies gatvėje. [[1781]]  m. oficialiai atidarytas Medicinos fakultetas - – '''Collegium medicum''', jo pirmtakė buvo [[Gardino karališkoji medicinos mokykla]], nes visi jos mokiniai perkelti būtent čia. Iniciatorius - – universiteto rektorius [[Martynas Počobutas]]. Pirmuoju [[dekanas|dekanu]] buvo [[Steponas Laurynas Bizijas|Steponas Laurynas Bizis]], dėstė anatomiją ir fiziologiją.

[[1832]]  m. uždarius Vilniaus universitetą, Medicinos fakultetas dėl gydytojų stokos tik pertvarkomas į Medicinos-chirurgijos akademiją, veikusią 10 metų. Joje veikė Medicinos, Farmacijos, Veterinarijos fakultetai. Dėstyta [[rusų kalba]], studijavo tik vyrai, privalėjo dėvėti uniformą, buvo draudžiama vesti{{faktas}}.

Patologijos muziejus veikia prie Patologijos, [[teismo medicina|teismo medicinos]] ir farmakologijos katedros. Muziejaus kolekcijoje - – daugiau nei 700 patologinės anatomijos preparatų rinkinys. Muziejaus ištakos  – XVIII a. antra pusė.

Anatomijos muziejus pradėtas kurti [[1777]]  m. iš [[Prancūzija|Prancūzijos]] atvykus J. Briotei. Muziejus veikia prie medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir Antropologijos (AHA) katedros. Įkūrimo metais muziejuje buvo 2769 eksponatai.

Šiuo metu muziejuje yra sukaupta didžiausia Baltijos šalyse antropologinė kolekcija - – 10 000 iškastinių [[kaukolė|kaukolių]] ir 1500 skeletų. Seniausia kaukolė - – Kirsnos žmogaus iš [[mezolitas|mezolito laikotarpio]] (5000–6000  m. pr. m. e.).

Siekiant kryptingai rinkti, kaupti ir sisteminti medicinos istoriją, [[1989]]  m. buvo įkurtas Medicinos istorijos muziejus. Pirmasis jo vedėjas - – Aurimas Andriušis. Po [[2002]]  m. reorganizacijos muziejus priklauso [[Visuomenės sveikatos institutas|Visuomenės sveikatos institutui]]. Muziejaus bibliotekoje saugoma daugiau nei 3000 knygų, viena vertingiausių - – prieš 300  m. išleista P. Verheyven medicinos knyga „''Corporis humani anatomia''“ (''lot. Žmogaus kūno anatomija'').

* Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra

* Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra

* [[Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra|Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra]]

* Radiologijos, branduolinės medicinos ir medicinos fizikos katedra

* Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra

* Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra

* Žmogaus ir medicininės genetikos katedra

* Akušerijos ir ginekologijos klinika

* Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika

* Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika

* Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika

* Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika

* Neurologijos ir neurochirurgijos klinika

* Psichiatrijos klinika

* Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika

* Širdies ir kraujagyslių ligų klinika

* Vaikų ligų klinika

* Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika

* Odontologijos institutas

* Visuomenės sveikatos institutas