Pinyin: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 71 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q42222 (translate me)
Eilutė 1:
'''Hànyǔ Pīnyīn''' (汉语拼音; t. y. „han kalbos pinin“), paprastai trumpinamas tiesiog '''Pinyin''' (liet. Pin - – inas, arba Pinjinas) yra standartinės (bendrinės) [[Kinų kalba|kinų]] (mandarinų) kalbos romanizacijos, t. y. transkripcijos romėniškais rašmenimis, būdas. Pinyin buvo patvirtintas [[1958]]  m., o [[1979]]  m. imtas naudoti [[Kinija|Kinijos Liaudies Respublikos]] vyriausybės. Vėliau Pinyin patvirtintas kaip tinkamiausia šiuolaikinės kinų kalbos transkripcijos sistema [[Singapūras|Singapūre]], daugumoje tarptautinių institucijų.
 
== Tarimas ==
Kinijos mokyklose Pinyin naudojamas mokyti bendrinės kinų kalbos tarimo. Daugeliui kinų šis tarimas nėra gimtasis, todėl jie turi jo specialiai mokytis.
 
Pinyinui vartojamas lotyniškasis alfabetas. Kai kurie garsai tariami panašiai kaip lietuviškai, tačiau yra nemažai skirtumų. Paprastai atskirai aiškinamas ''inicialių'' ir ''finalių'' tarimas: inicialės  – skiemens pirmieji priebalsiai, finalės  – antra skiemens pusė, t. y. medialių (pusbalsių, einančių prieš balsį), pagrindinio balsio ir paskutinio priebalsio arba balsio kombinacijos.
 
Žemiau pateikiamas apytikslis tarimas.
Eilutė 39:
||''q''|| [tɕʰ]|| „J“ aspiruotas variantas. Taip pat labai minkštas. Panašus į '''c''' ar '''č'''
|-
||''x''|| [ɕ]|| Labai minkštas '''s''', lietuvių kalboje artimas variantas  – „s“ prieš „i“
|-
||''zh''|| [tʂ]|| Panašiai į lietuvišką '''dž'''. Neaspiruotas. Kietas.
Eilutė 68:
!'''Finalė'''||'''[[IPA]]'''|| '''Kaip skiemuo''' || '''Tarimas'''
|-
||''-i''|| [z̩], [ʐ̩] || (nenaud.) || Ši finalė naudojama po inicialių "zh"„zh“, "ch"„ch“, "sh"„sh“, "r", "z", "c" ir "s" ir tariama panašiai kaip [[rusų kalba|rusiškas]] Ы (arba balsis, kurį tariame ilgiau ištęsdami, pavyzdžiui, priebalsę z).
|-
||'''a'''||[ɑ]|| '''a''' || Pusilgis '''a'''.
Eilutė 88:
|| '''an''' || [an] || '''an''' || Kaip lietuviškas '''an''', bet tariant "n" liežuvio galiukas liečia dantenas ir garsas išeina labai minkštas.
|-
|| '''en''' || [ən] || '''en''' || Pirmasis balsis - – panašiai kaip finalė "e" (žr. aukščiau), "n" - – analogiškai kaip finalėje "an"„an“.
|-
|| '''ang''' || [ɑŋ] || '''ang''' || "a" ganėtinai ilgas ir atviras. "ng"„ng“ tariama panašiai kaip angliškame žodyje ''song'' (nosinis balsis).
|-
|| '''eng''' || [ɤŋ] || '''eng''' || Pirmasis balsis - – kaip finalė "e", "ng" -„ng“ – analogiškai kaip finalėje "ang"„ang“ (nosinis balsis).
|-
|| '''ong''' ||[ʊŋ]|| (nenaud.) || Pirmasis balsis - – kaip lietuviškas "u", "ng" -„ng“ – analogiškai kaip finalėse "ang"„ang“ ir "eng"„eng“ (nosinis balsis).
|-
|| '''er''' || [ɑɻ] || '''er''' || Ši finalė arba eina atskiru skiemeniu, arba kai kuriuose regionuose pridedama prie kitų finalių kai kuriuose žodžiuose (žr. žemiau). Tariama panašiai kaip angliškasis "r" žodyje ''are''.
Eilutė 100:
|| '''i''' || [i] || '''yi''' || Kaip ilgas "y". Reikia skirti nuo aukščiau minėtos finalės -i, kuri tariama kitaip. Ši finalė arba eina atskiru skiemeniu, arba naudojama su inicialėmis j, q, x
|-
|| '''ia''' || [iɑ] || '''ya''' || Tariama kaip žodis "ją"„ją“, tačiau garsas "j" labai lengvas, net panašesnis į "i"„i„.
|-
|| '''io''' || [iɔ] || '''yo''' || "Jo"“Jo“ su lengvu "j".
|-
|| '''ie''' || [iɛ] || '''ye''' || Panašiai kaip "jė"„jė“.
|-
|| '''iao''' || [iɑʊ] || '''yao''' || "Jau"„Jau“, kur stipriausias yra "a", o "u" - – tarpinis garsas tarp "o" ir "u" (žr. finalę ao).
|-
|| '''iou''' || [iou̯] || '''you''' || "Jou"„Jou“ (žr. finalę ou).
|-
|| '''ian''' || [iɛn] || '''yan''' || "Jėn"„Jėn“.
|-
|| '''in''' || [in] || '''yin''' || "In"„In“, kartais su neryškiu "j" pradžioje. "N" minkštas.
|-
|| '''iang''' || [iɑŋ] || '''yang''' || "Jang"„Jang“ (žr. finalę ang).
|-
|| '''ing''' || [iŋ] || '''ying''' || "Ing"„Ing“, kartais su neryškiu "j" pradžioje. Kietas nosinis balsis, analogiškai kaip ang ir eng, tik pradžioje kitas balsis (t. y. "i"„i„).
|-
|| '''iong''' || [iʊŋ] || '''yong''' || "Jung"“Jung“ (žr. finalę ong).
|-
|| '''u''' || [u] || '''wu'' || Panašiai kaip lietuviškas "ū"„ū„, tik ne toks ilgas.
|-
|| '''ua''' || [ua] || '''wa''' || "u“u-a"a“
|-
|| '''uo''' || [uɔ] || '''wo''' || "u„u-o"o“
|-
|| '''uai''' || [uaɪ] || '''wai''' || "u„u-ai"ai“
|-
|| '''ui''' || [ueɪ] || '''wei''' || "u„u-ei"ei“. NB: kai finalė pasirodo skiemenyje su iniciale, pavyzdžiui, "hui"„hui“, ji taip pat tariama su silpnu "e" garsu, taigi, šiuo atveju, – - "huei"„huei“.
|-
|| '''uan''' || [uan] || '''wan''' || "u„u-an"an“ (minkštas nosinis balsis, žr. finalę an).
|-
|| '''un''' || [uən] ||'''wen''' || "u„u-en"en“. NB: kai finalė pasirodo skiemenyje su iniciale, pavyzdžiui, "hun"„hun“, ji taip pat tariama su (labai) silpnu "e" garsu, t. y. "hu„hu<small>e</small>n"n“. "N" minkštas.
|-
|| '''uang''' || [uɑŋ] || '''wang''' || "u„u-ang"ang“ (žr. finalę ang).
|-
|| ''nėra'' || [uɤŋ] || '''weng''' || "u„u-eng"eng“ (žr. finalę eng).
|-
|| '''ü''' || [y] || '''yu''' || Kaip "u" su minkštumo ženklu, arba vokiečių kalbos "'''ü'''ben"ben“, prancūzų "l„l'''u'''ne"ne“.
|-
|| '''ue''' || [yɛ] || '''yue''' || "Iu„Iu-e"e“ arba "Ju„Ju-e"e“ (su minkštu lengvu "j" garsu priekyje).
|-
|| '''üan''' || [yɛn] || '''yuan''' || "Ju„Ju-en"en“. NB: kaip ir skiemenyje yan, dėl balsio ü įtakos finalė an čia pasikeičia ir tariama kaip "en"„en“, su gan ilgu "e"„e„.
|-
|| '''ün''' || [yn] || '''yun''' || "Iun"“Iun“, su lengvu "j" priekyje. "N" minkštas, analogiškai finalėms an, en.
|}
 
Eilutė 180:
 
# Pirmiausia pažiūrėti, ar nėra "a" arba "e". Jei yra, tono ženklą rašome virš jos.
# Jei nėra nei "a", nei "e", reikia ieškoti "ou"„ou“ ir rašyti tono ženklą virš "o".
# Jei nėra nei "a", nei "e", nei "ou"„ou“, tono ženklą rašome virš paskutinės skiemenyje esančios balsės.
 
Kartais, nesant galimybių užrašyti diakritikus, tonai žymimi skaitmenimis, pvz: ''tong2''.
Eilutė 187:
== Ortografijos ypatumai ==
* Kai nėra pavojaus supainioti, '''ü''' rašomas be [[umliautas|umliauto]] (t. y. skiemenyse ju, qu ir xu gali būti tik ši finalė), bet kai gali būti keli variantai, reikia naudoti umliautą (lü ir lu, nü ir nu). Tokiais atvejais, rašant kompiuteriu, ü atstoja raidė "v".
* Kai skiemuo, prasidedantis ''a'', ''o'' ar ''e'' yra skiemenyje ne pirmas ir dėl to galima supainioti skiemenis, prieš šį skiemenį rašomas apostrofas, pvz.: xi'anxi’an: du skiemenys - – xi ir an; xian - – vienas skiemuo.
 
* Skiemenų jungimas ir didžiųjų raidžių rašymas. Vienas skiemuo atitinka vieną hieroglifą, tačiau pinyin sistemoje skiemenys jungiami vienas su kitu atsižvelgiant į tai, ar jie sudaro vieną žodį.
** Bendros taisyklės:
*** Skiemenys (paprastai du, kartais - – vienas ar trys), kurie aiškiai sudaro vieną žodį, rašomi kartu, mažąja raide. Pvz: ''rén'' (žmogus), ''péngyou'' (draugas), ''qiǎokèlì'' (šokoladas).
*** Kartu ir mažąja raide rašomi du skiemenys, kurie yra sujungti į naują prasmę turintį žodį. Pvz: ''hǎifēng'' (jūros vėjas), ''wèndá'' (klausimai ir atsakymai), ''quánguó'' (visa šalis).
*** Į naują prasmę turintį žodį sujungti daugiau nei keturi skiemenys skaidomi pagal reikšminius žodžius. Pvz: ''huánjìng bǎohù guīhuà'' (aplinkos apsaugos planavimas).
Eilutė 197:
*** Pagal AA schemą sudvigubinti skiemenys rašomi kartu: ''rénrén'' (kiekvienas), ''kànkàn'' (pažiūrėti), ''niánnián'' (kasmet).
*** Pagal ABAB schemą sudvigubinti skiemenys rašomi po du: ''yánjiū yánjiū'' (patyrinėti), ''xuěbái xuěbái'' (baltut baltutėlis).
*** Pagal AABB schemą sudvigubinti skiemenys rašomi po du per brūkšnelį: ''láilái - – wǎngwǎng'' (vaikštinėti ten šen), ''qiānqiān - – wànwàn'' (daugybė).
** Daiktavardžiai rašomi kartu (''zhuōzi'', ''mùtou''). Ypatybės:
*** Kartu rašomas ir daiktavardžio [[prefiksas]] ar [[sufiksas]]: ''fùbùzhǎng'' (viceministras), ''chéngwùyuán'' (traukinio konduktorius), ''háizimen'' (vaikai).
*** Atskirai rašomi žodžiai, žymintys padėtį daikto atžvilgiu: ''mén wài'' (už durų), ''hé li'' (upėje), ''huǒchē shàngmian'' (traukinyje), ''Huáng Hé yǐnán'' (į Pietus nuo [[Geltonoji upė|Geltonosios upės]]). Išimtys - – nusistovėję žodžių deriniai: ''tiānshang'' (danguje), ''dìxia'' (ant grindų), ''kōngzhōng'' (ore), ''hǎiwài'' (užjūryje, užsienyje).
*** Pavardė rašoma atskirai nuo vardo: ''Lǐ Huá'', ''Wáng Jiàngguó'', ''Zhāng Sān''.
**** Titulai rašomi atskirai nuo vardo, mažąja raide: ''Wáng bùzhǎng'' (ministras Vangas), ''Lǐ xiānsheng'' (ponas Li), ''Tián zhǔrèn'' (direktorius Tianas), ''Zhào tóngzhì'' (draugas Džao).
Eilutė 206:
*** Vietovardžiuose vietovardžio statusas rašomas atskirai nuo paties vietovardžio: ''Běijīng Shì'' ([[Pekinas|Pekino]] miestas), ''Héběi Shěng'' ([[Hebei]] provincija), ''Yālù Jiāng'' (upė [[Jalu]]), ''Tài Shān'' ([[Tai kalnas]], Taišanis), ''Dòngtíng Hú'' ([[Dongtingas|Dongtingo]] ežeras), ''Táiwān Hǎixiá'' ([[Taivano sąsiauris]]).
*** Ne kinų kilmės vardai užrašomi savo originalia rašyba, o ne pagal kinišką tarimą: ''Marx'', ''Einstein'', ''London'', ''Tokyo''.
** Veiksmažodžiai rašomi kartu su prefiksais - – le, -guo, -zhe: ''kànzhe/kànle/kànguo'' (žiūri/žiūrėjo/yra žiūrėjęs), ''jìngxíngzhe'' (vykdo). Tačiau ''le'' rašomas atskirai, kai yra sakinio gale: ''Huǒchē dào le'' (traukinys atvyko).
*** Veiksmažodžiai rašomi atskirai nuo jų objektų: ''kàn xìn'' (skaityti laišką), ''chī yú'' (valgyti žuvį), ''kāi wánxiào'' (juokauti).
*** Jei veiksmažodžio papildymas ir pats veiksmažodis (补语, {{en|complement}}) vienskiemeniai, jie rašomi kartu, jei ne - – atskirai: ''gǎohuài'' (sugadinti), ''dǎsǐ'' (užmušti), ''zhěnglǐ hǎo'' (sutvarkyti).
** Būdvardžiai:
*** ABB formos sudvigubintas būdvardis rašomas kartu: ''mēngmēnglìang'' (ryto žara), ''lìangtāngtāng'' (labai ryškus, šviesus).
*** Dydžio, laipsnio papildiniai (xiē, yīxiē, diǎnr, yīdiǎnr) rašomi atskirai: ''dà xiē'' (didėlesnis), ''kuài yīdiānr'' (truputį greičiau).
** Įvardžiai:
*** Daugiskaitos sufiksas - – men rašomas kartu: ''wǒmen'' (mes), ''tāmen'' (jie, jos).
*** Parodomieji įvardžiai zhè ir nà bei klausiamasis įvardis nǎ rašomi atskirai: ''zhè rén'' (šis žmogus), ''nà cì huìyì'' (anas susirinkimas), ''nǎ zhāng bàozhǐ'' (kuris laikraštis). Išimtys: ''nàli'' (ten), ''zhèbian'' (čia), ''zhège'' (šitas), ''zhème'' (šitaip), ''zhèmeyàng'' (tokiu būdu) ir pan.
*** Žodžiai gè/měi (kiekvienas), mǒu (kažkoks, bet kuris), běn (mūsų), gāi (tas, šis), wǒ (mano, mūsų) rašomi atskirai: ''gè guó'' (kiekviena valstybė), ''gè gè'' (kiekvienas), ''měi nián'' (kasmet), ''mǒu gōngchǎng'' (kažkoks fabrikas), ''wǒ xiào'' (mūsų mokykla).
 
== Perraša į lietuvių kalbą ==
[[VLKK]] nutarimu, [[lietuvių kalba|lietuvių kalboje]], naudojant kiniškus žodžius, jie perrašomi iš Pinyin sistemos pagal [http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=24915 nustatytą kiekvieno skiemens perrašos būdą]. Pavyzdžiui, ''Máo Zédōng'' pagal šias taisykles turi būti perrašomas kaip "Mao„Mao Dzedongas"Dzedongas“. Ne visada lietuviška perraša yra artima kiniškam tarimui, pavyzdžiui, ''xian'' perrašoma kaip "sian"„sian“, nors tariant girdisi garsas [e], o ne [a]. Taip pat nėra aiškių nurodymų, kaip elgtis, kai susidaro lietuvių kalbai nebūdingi junginiai (pavyzdžiui, remiantis atskirų skiemenų lietuvinimo instrukcija, iš ''Yúnnán'' tenka padaryti "Junnaną"„Junnaną“), kai sulietuvinus susidaro dviprasmybės (pvz., ''Pīnyīn'' sulietuvinus į "Pininas"„Pininas“ neaišku, ar čia yra skiemenys pi+nin, ar pin+yin), kokias galūnes taikyti (kadangi žodyje ''Táiwān'' [an] yra tariamas minkštai, kartais "Taivanas"„Taivanas“ linkstama lietuvinti į "Taivanis"„Taivanis“). Iki nustatant šias taisykles, kiniški vietovardžiai ir asmenvardžiai dažnai buvo lietuvinami, remiantis rusiška transkripcija.
 
== Nuorodos ==