Dakija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
| Vikiteka =Category:Dacia
}}
'''Dakija''' – senovės Europos sritis tarp [[Dunojus|Dunojaus]]
== Pavadinimas ==
Eilutė 23:
== Geografija ==
[[Vaizdas:Teritoriul onomastic al elementului dava - Sorin Olteanu.jpg|thumb|left|Dakų miestai (geltoni)]]
Dakijos regiono pietine riba buvo [[Dunojus]]. Už jo buvo etniniu požiūriu labai mišri [[Mezija]], kuri buvo pereinamoji sritis į istorinę [[Trakija|Trakiją]]. Vakarine Dakijos riba buvo laikoma [[Tisa|Tisos upė]], už kurios prasidėjo [[Panonijos istorija|Panonija]]. Dakų sritys driekėsi į rytus iki pat [[Mažoji Skitija|Mažosios Skitijos]], o šiauriau Dunojaus priėjo prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Šiaurinė Dakijos riba buvo neapibrėžta: ten Dakija siekėsi su [[Skitija]], o šiaurės rytuose sąlyginė riba buvo [[Dniestras]].
Dakiją per vidurį dalino [[Karpatų kalnai]], kurie skirstė ją į kelias geografiškai skirtingas sritis:
Eilutė 33:
=== Priešistorė ===
{{plačiau|Rumunijos
Priešistoriniais laikais Dakijoje klestėjo daug Neolito ir Bronzos amžiaus kultūrų. Seniausia identifikuota su etniniais dakais ([[indoeuropiečiai]]s) siejama kultūra buvo su [[geležies amžius|geležies amžiaus]] [[Besarabio kultūra]], kuri kilo pietinėje Dakijoje (šiuolaikinėje istorinėje Rumunijos [[Muntenija|Muntenijos]] provincijoje). Ilgainiui dakai išplito visame regione.
Eilutė 41:
[[Vaizdas:Dacia 82 BC.png|thumb|Dakijos karalystė Burebistos laikais 82 pr. m. e.]]
{{plačiau|Dakijos karalystė}}
Kovodami su keltais ir romėnais, [[II a. pr. m. e.]] dakai pradėjo konsoliduotis tarpusavyje. Taip susiformavo smulkios kunigaikštystės, kurių žinomi kunigaikščiai buvo [[Rubobostas]], [[Orolis]] ir kt. Dakų vadas [[Burebista]] iš [[Argedava|Argedavos]] gyvenvietės buvo pirmasis, kuris sukūrė didelę valstybę, apjungdamas visas dakų žemes. Be to, jis išplėtė hegemoniją už Dakijos ribų: jam pakluso Mažosios Skitijos graikų kolonijos rytuose ir [[keltai|keltų]] gentys [[Panonija|Panonijoje]] (vakaruose), [[mezai|mezų]] gentys šiaurinėje [[Trakija|Trakijoje]]. Burebista perkėlė sostinę į regiono centrą – į Semirgezetusos miestą. Po Burebistos mirties
Dakų kultūra jau buvo gan aukšto lygio, kai apie juos sužinojo romėnai. [[Trajanas]] atkreipė dėmesį į Dakiją, sritį į šiaurę nuo Graikijos ir Makedonijos ir į rytus nuo Dunojaus. Ši teritorija buvo romėnų taikinys dar prieš [[Julijus Cezaris|Cezario]] laikus<ref>Goldsworthy, ''In the Name of Rome'', p. 322</ref><ref>Matyszak, ''The Enemies of Rome'', p. 213</ref>, kai dakai sumušė romėnus [[Istrijos mūšis|Istrijos mūšyje]]<ref>Matyszak, ''The Enemies of Rome'', p. 215</ref>. 85 m. dakai prasiveržė pro Dunojų, užmušė [[Mezija|Mezijos]] valdytoją Opijų Sabiną<ref name=jones-138>Jones (1992), p. 138</ref> ir nusiaubė provinciją<ref>Matyszak, ''The Enemies of Rome'', p. 216</ref><ref>Luttwak, ''The Grand Strategy of the Roman Empire'', p. 53</ref>. Imperatoriaus [[Domicijanas|Domicijano]] vadovaujama armija išvijo dakus ir jis grįžo į Romą švesti triumfo<ref name=jones-139>Jones (1992), p. 139</ref>, bet 86 m. Kornelijaus Fusko įsiveržimas į Dakiją buvo nesėkmingas ir romėnai pralaimėjo Pirmąjį Tapių mūšį. Po šios pergalės Dakijos karalius Diurpanėjas pasivadino [[Decebalas|Decebalu]] (87–106 m.). Tačiau romėnai laimėjo Antrąjį Tapių mūšį 88 m. ir buvo sudarytos paliaubos.
Eilutė 50:
[[Vaizdas:Roman_province_of_Dacia_(106_-_271_AD).svg|thumb|270px|left|Romos Dakijos provincija (melsva) 106-271 m.]]
Kai [[Romos imperija|romėnai]] nukariavo Dakiją, 106 m. vakarinėje jos dalyje įkurta [[Dakija (Romos provincija)|Dakijos provincija]]. Čia prasidėjo krašto romanizacija. [[Dakai]] palaipsniui pradėjo kalbėti liaudies [[lotynų kalba|lotynų kalbos]], iš kurios atsirado [[rumunų kalba]]. Spėjama, po šalies pavergimo dalis dakų pasitraukė iš Dakijos ir išsikėlė į dabartinę [[Albanija|Albaniją]]. Taigi šiuolaikiniai [[albanai]] būtų tiesioginiai dakų palikuonys išlaikę senąją dakų kalbą. Šią versiją patvirtina nemažas [[substratas (kalbotyra)|substratinis]] [[albanų kalba|albanų]] žodžių sluoksnis [[rumunų kalba|rumunų kalboje]].
Rytinė Dakijos dalis liko už Romos imperijos ribų. Formaliai ji buvo priskirta [[
=== Gotų įsikūrimas ===
Be to pakito jėgų santykis regione ir germanų ir keltų gentys sudarė sąjungą prieš Romos imperiją. Tarp tų genčių ypač pasižymėjo [[gotai]] iš pat pradžių puldinėję Dakijos provinciją. 275 m. jie atėmė Dakiją iš Romos imperijos: imperatorius [[Aurelianas]] atsitraukė, Romos kariai apleido provinciją, o jos piliečiai persikėlė į Meziją. Atkurtoje karalystėje per santuokas pradėjo dominuoti gotų aristokratai ir Dakija buvo prijungta prie didelės gotų imperijos.▼
{{main|Černiachovo kultūra}}
[[vaizdas:Gutthiuda.jpg|thumb|Gotų karalystė Dakijoje]]
▲
Atkurtoje karalystėje per santuokas pradėjo dominuoti gotų aristokratai ir Dakija buvo prijungta prie didelės gotų imperijos, žinomos kaip ''Gutthiuda''. Joje vyravo gotai [[thervingai]], spėjama, [[vestgotai|vestgotų]] pirmtakai. Čia maišėsi vietinių dakų, germanų, keltų gentys, ir valstybė buvo labai etiškai mišri. Jos materialinę kultūrą atspindi [[Černiachovo kultūra]]. Gotai pamažu priėmė savitą krikščionybės formą [[arijonizmas|arijonizmą]] iš Romos imperijos. Dakijos vakarinę dalį ilgainiui ėmė kontroliuoti kita germanų gentis [[gepidai]].
=== Didysis tautų kraustymasis ===
V a. pradžioje Dakija pateko į [[Hunų imperija|Hunų imperijos]], kurios centras buvo [[Panonijos istorija|Panonijoje]], priklausomybę. Hunų invazijos skatino vestgotų judėjimus į Romos imperiją, o į išsikėlusių gotų vietą iš šiaurės kėlėsi [[slavai]]. Gepidai vakarinėje Dakijoje išsilaikė iki 568 m.
== Išnašos ==
{{reflist}}
| |||