Lietuvių katalikų mokslo akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 14:
== Istorija ==
Idėją steigti katalikų mokslo akademiją [[1908]] m. iškėlė kun. [[Pranciškus Būčys|Pranciškus Petras Būčys]], bet sumanymas tuo metu liko neįgyvendintas. 1922 m. [[spalio 22]] d. steigiamajame susirinkime Kaune išrinkta LKMA valdyba. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] LKMA surengė 3 suvažiavimus Kaune ([[1933]] m., [[1936]] m., [[1939]] m.), nuo [[1930]] m. prisidėjo prie [[Lietuviškoji enciklopedija|Lietuviškosios enciklopedijos]] rengimo, leido [[LKMA suvažiavimo darbai|Suvažiavimo darbus] (t. 1 [[1935]] m., t. 2 [[1937]] m., t. 3 [[1940]] m.), biografijų leidinį „Užgesę žiburiai“ (1930 m.). [[1927]] m. [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|A. Dambrausko-Jakšto]] iniciatyva pradėta rengti žymių žmonių enciklopedinį žodyną (iki 1940 m. mašinraščiu parengti 5 t.). [[SSRS]] okupacinė valdžia 1940 m. akademiją uždarė.
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Lietuvos atstovas Paryžiuje [[Stasys Antanas Bačkis]] laiškais ragino į užsienį pasitraukusius LKMA narius ir vyskupus atkurti akademiją. Romoje [[1954]] m. akademijai atkurti sudaryta Reorganizacinė komisija. Tęstinumą paliudyti į komisijos narius pasiūlyti buvę LKMA centro valdybos nariai [[Zenonas Ivinskis]] ir [[Juozas Eretas]]). 1956 m. pasirašytas LKMA su centru Romoje atkūrimo aktas ir įregistruoti LKMA įstatai. Įsteigti LKMA skyriai, vadinamieji židiniai: [[Čikaga]], [[Niujorkas]], [[Bostonas]], [[Detroitas]], [[Monrealis]], [[Torontas]], [[Daitonas]], [[Miunchenas]], [[Otava]], [[Putnamas]], [[Saint Petersburgas]] ([[Floridos valstija]]), Los Andželas. Visi skyriai priklausė centro valdybai Romoje.
| |||