Žurnalistika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q11030.
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''Žurnalistika''' ({{fr|journal}}  – [[laikraštis]], taip pat dienynas, [[Žurnalas (spauda)|žurnalas]]; ''jour''  – diena)  – profesinė [[žurnalistas|žurnalistų]] veikla, pagrįsta visuomeniškai svarbios [[informacija|informacijos]] rinkimu, tyrimu apdorojimu ir periodiniu platinimu; visuomenės informavimo priemonių (VIP) sistema kaip natūraliai demokratinės visuomenės konkurencijos rinkoje susiformavęs reiškinys;
[[visuomenė]]s informavimo priemonės paskelbti žurnalistų kūriniai: publikacijos žodžiu, vaizdu ir garsu; rašiniai, nuotraukos, piešiniai, laidos, programos, kronikiniai filmai; socialinių mokslų sritis: žurnalistika ne tik atspindi, bet ir tyrinėja ekonominio bei politinio gyvenimo tendencijas, VIP poveikį ir raidą, o istorine prasme ji išlieka kaip svarbus praeities visuomeninių santykių dokumentas.
 
Eilutė 10:
== Istorija ==
 
Šiuolaikinės žurnalistikos istorijos pradžia laikomas XV – XVIXV–XVI a., kai pasirodė pirmosios spausdintinės knygos ir informaciniai lapeliai. XVII a. pradėti leisti periodiniai leidiniai  – laikraščiai ir žurnalai, XIX atsirado informacijos agentūros, [[fotožurnalistika]] ir [[dokumentinis kinas]], o XX a.  – [[radijas]], [[televizija]] ir [[internetas]].
 
== Funkcijos ==
 
Visuma žurnalistikos „pareigų“ ir jų atlikimo pobūdis, žurnalistinės veiklos paskirtis, priemonės, organizavimo būdai ir rezultatai. Norėdami realizuoti konkrečius žurnalistikos tikslus ir uždavinius, žurnalistai ir [[visuomenės informavimo priemonės]] rengia ir platina įvairios tematikos ir problematikos žurnalistikos kūrinius, kurių kiekvienas turi tam tikrą paskirtį, tikslines funkcijas. Įvairios visuomenės informavimo priemonės ir žurnalistiniai kūrinai atlieka skirtingas funkcijas. Funkcijų skaičius, jų pobūdis bei turinys priklauso nuo visuomenės išsivystymo, [[demokratija|demokratijos]] laimėjimų, socialinių bei istorinių sąlygų, tradicijų. [[JAV|Jungtinės Amerikos Valstijose]] pagrindinėmis laikoms 4 funkcijos: informacinė, aiškinamoji (interpretacinė), auklėjamoji (valdymo, vadovavimo) ir pramoginė. Svarbiomis taip pat laikomos [[komercija|komercinė]], reklamos bei naujų idėjų propagavimo funkcijos. Skandinavijos šalių žurnalistikos tyrinėtojų nuomone, demokratinėje visuomenėje žurnalistika atlieka 4 funkcijas: teikia visuomenei informaciją, kontroliuoja valdžią, užtaria nuskriaustuosius (siekia teisybės) bei linksmina (paprastai komerciniais tikslais) skaitytojus, klausytojus bei žiūrovus. Kai kurios visuomenės informavimo priemonės atliekas dar ir penktąją  – politinės [[propaganda|propagandos]] (ideologinę)  – funkciją.
 
Pirmiesiems Lietuvos laikraščiams ir žurnalams, ypač ėjusiems lietuviškos spaudos draudimo metais, buvo būdinga kultūrinė funkcija. Tarpukario Lietuvoje svarbiausiomis žurnalistikos funkcijomis buvo informavimas, mokymas, [[auklėjimas]].
Eilutė 26:
XX amžiaus 3-iame dešimtmetyje, moderni žurnalistika tik formavosi. Rašytojas Valteris Lipmanas ir amerikietis filosofas Džonas Devejus diskutavo apie žurnalistikos reikšmę demokratijai. Jų išskirtinės filosofijos vis dar yra aktualios.
 
V. Lipmanas tais laikais žurnalistikos reikšmę suprato, kaip tarpininkę visuomenės ir politikos gaires nubrėžiančio elito. Žurnalistika tapo tarpininke. Kai elito atstovai kalbėjo, žurnalistai klausėsi ir įrašinėjo informaciją, ją atrinkinėjo ir paskleisdavo plačiai visuomėnei. Jo pozicija buvo ta, kad visuomenė nebesugeba atsirinkti informacijos iš augančio ir vis sudėtingesniu tampančio informacijos kiekio, todėl turi būti tarpininkas šiuose procesuose, kuris filtruotų informaciją masėms. Lipmanas tai apibūdino taip: Visuomenė nėra pakankamai protinga, kad suprastų komplikuotus politinius klausimus. Dar daugiau, visomenės atstovai perdaug užsiėmę, kad jiems rūpėtų sudėtingi politiniai sprendimai. Todėl visuomėnei yra reikalinga, kad kažkas interpretuotų ir paaiškintų priimamus sprendimus, kad pateikiama infrmacija būtų paprasta ir lengvai suprantama. Toks buvo žurnalistų vaidmuo. Lipma tikėjo, kad visuomenė veikia sprendimų priėmimą per rinkimus. Tuo tarpu elitas (pvz., politikai, sprendus priimantieji, biurokratai, mokslininkai ir t. t.) toliau turės valdžią. Lipmano požiūriu žiurnalistų vaidmuo buvo informuoti visuomėnę apie tai, ką veikia elitas ir vykdyti tam tikrą priežiūrą, nes visuomenė turėjo pagrindinę galią - – balso teisę.
 
Iš kitos pusės Devejus, tikėjo, kad visuomenė nesugebėtų suprasti klausimų, kuriuos sprendžia elitas. Sprendimai turėtų būti priimami po diskusijų visuomenėje. Jis tikėjo, kad žurnalistai turi atlikti kurkas didsnį vaidmenį, nei tik informacijos perdavimas. Devejus manė, kad žurnalistai turėtų įvertinti tam tikros politikos pasėkmes. Per laiką jo idėjos buvo pritaikytos įvairiuose lygmenyse ir pastaruoju metu vadinamos, kaip "bendruomeninė„bendruomeninė žurnalistika"žurnalistika“.
 
Šios bendruomeninės žurnalistikos koncepcija yra esminė besivystant šiuolaikinei žurnalistikai. Šioje naujoje plėtotėje žurnalistai santykiauja su visuomenės ir elito atstovais.
Eilutė 43:
# Privalo pateikti naujienas įvairiapusiškai ir proporcingai.
# Žurnalistai privalo vadovautis asmenine sąžine.
2007  m. balandžio mėnesį savo knygoje <ref name="journalism.org"/> jie pridėjo papildomą gairę: „piliečių teisės ir pareigos“, todėl atsirado 10 žurnalistikos gairių.
 
== Teisinis statusas ==
Eilutė 55:
== Taip pat skaitykite ==
* [[Naujoji žurnalistika]]
 
== Literatūra ==
* Žurnalistikos enciklopedija, ''Vilnius 1997''.
 
== Šaltiniai ==
{{Commons|Category:Journalism|no=T}}
{{reflist}}
Žurnalistikos enciklopedija, ''Vilnius 1997''.
 
{{Commons|Category:Journalism|no=T}}
 
[[Kategorija:Žurnalistika| ]]