Tocharai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Tocharai yra ryčiausia žinoma indoeuropiečių atšaka.

== Pavadinimai ir ryšiai su juedži ==

 

Spėjama, kad tocharai buvo identiški ar beveik identiški [[tarimo baseinas|Tarimo baseine]] gyvenusiai etninei grupei, kuri kinų šaltiniuose vadinta '''juedži''' ({{zh|月支|yuèzhī}} ar ''ròuzhī'', spėjamas senasis tarimas ''Tok-war''). Nors nėra galutinai įrodytas ''juedži'' tapatumas su tocharais, yra svarių argumentų, paremiančių šią hipotezę. Pvz., [[tibetiečiai]] šiuos Tarimo baseino gyventojus vadino ''thod-kar''. VI−VIII a. tiurkų šaltiniuose Tarimo baseino gyventojų kalba buvo vadinama ''twqry'', ir šia kalba išlikę rašytiniai tekstai yra indoeuropietiški. Be to, archeologiniai radiniai (pvz., [[Tarimo mumijos]]) bei freskose vaizduojami žmonės parodo, kad vietos gyventojai buvo [[kaukazoidai]], kas irgi patvirtina jų indoeuropietišką kilmę.

 

Nėra tiksliai žinoma, kaip tocharai vadino save. J. P. Mallory spėja, kad bent jau VI−VIII a. tocharai, gyvenę Tarimo baseino vakaruose, save vadino ''kuśiññe'', o baseino rytuose − ''ārśi''. Douglas Q. Adams iškelia prielaidą, kad tocharai galėjo vadinti save ''ākñi''.

== Istorija ==

=== Tarimo baseino tocharai (juedži) ===

 

Pirmieji paminėjimai kinų šaltiniuose apie ''juedži'' yra randami VII a. pr. m. e. enciklopedijoje Guanzi ({{zh|管子|Guǎnzi}}), kur jie minimi gyvenantys vakarų krašte ir tiekiantys kinams [[nefritas|nefritą]]. Tai buvo viena svarbiausių regiono prekių. Kinų šaltiniuose minimų ''juedži'' gyvenamos vietos tapatinamos su dabartinėmis [[Gansu]] ir Sindziango provincijomis, ypač [[tarimo baseinas|Tarimo baseinu]]. Kinų mitologijos [[Kalnų ir jūrų knyga]] mini vakaruose gyvenančius baltaodžius žmones ilgais plaukais.

 

[[174 m. pr. m. e.]] šiaurinių klajoklių [[Šiongnu]] vadas Modu užpuolė juedži Tarimo baseine ir nusiaubė vietos miestus, išžudė daug vietos gyventojų. Tai sukėlė jų migracijas, tačiau dalis tocharų liko gyventi vietoje, valdomi atskirų klajoklių tautų, o vėliau ir Kinijos [[Han dinastija|Han dinastijos]]. Per visą tą laiką vyko sparti krašto tiurkizacija. Paskutinės žinios apie tocharus Tarimo baseine yra iš VIII a. Spėjama, kad juos galutinai asimiliavo [[uigūrai]], maždaug tuo metu nukariavę kraštą.

=== Tocharų migracijos ===

[[174 m. pr. m. e.]] įvykę klajoklių tautų užkariavimai Tarimo baseine sukėlė masinį tocharų išsikėlimą. Kinų šaltiniai mini, kad dalis jų išsikėlė į [[Tibeto plynaukštė|Tibeto plynaukštę]], kur buvo asimiliuoti (jie vadinami mažaisiais juedži), o didžioji dalis migravo į šiaurės vakarus (jie vadinami didžiaisiais juedži). Apie šį išsikėlimą kinų metraštis „[[Istoriko užrašai]]“ (Shiji, 123 skyrius) rašo: ''„Yuedži iš pradžių gyveno teritorijose tarp [[Qilian]], ar [[Tianšanis|Tianšanio]] ir Dunhuango, bet kuomet pralaimėjo šiongnu, jie išsikėlė tolyn į vakarus, už [[Dajuanas|Dajuano]], kur jie užpuolė ir nukariavo [[Baktrija|Daxia]] žmones ir įkūrė karaliaus rūmus šiauriniame [[Amudarja|Gui upės]] krante“''.

 

Pirmiausia didieji juedži nukariavo [[sakai (etninė grupė)|sakus]] ({{zh|sai}}), gyvenusius [[Ilio slėnis|Ilio slėnyje]], ir tai sukėlė sakų migracijas į pietus. [[155 m. pr. m. e.]] juedži buvo išstumti kitos klajoklių genties − [[vusuniai|vusunių]], ir migravo toliau į pietus, kur apgyvendino istorinį [[Sogdas|Sogdo]] regioną (dab. [[Uzbekija]]): [[145 m. pr. m. e.]] jie sudegino Okso Aleksandrijos miestą.

 

 

 

 

Baktrijoje tocharai nesunaikino vietinės civilizacijos, kadangi kinų šaltiniai ir I a. pr. m. e. mini klestinčius miestus ir intensyvią prekybą su vietos gyventojais. Tuo metu tocharai pamažu plėtė teritorijas į pietryčius, pirmiausia atimdami [[Hindukušas|Hindukušo]] teritorijas iš [[indo-graikai|indo-graikų]]. Tai galėjo įvykti apie [[70 m. pr. m. e.]]. Tocharai atsilaikė prieš kitas agresyvias vietos tautas, pirmiausia [[indo-skitai|indo-skitus]].

 

== Kultūra ==

Tocharai išvystė skirtingas kultūras Tarimo baseine ir Sogdo-Baktrijos regione.

 

Tarimo baseino tocharai šnekėjo bent dviem žinomomis [[tocharų kalbos|tocharų kalbomis]], vadinamomis A (Turfano) ir B (Kučos), kurios išsivystė iš bendros prokalbės, kaip spėjama, egzistavusios Tarimo baseine bent I tūkst. pr. m. e. Visi žinomi tocharų kalbos šaltiniai randami iš V−VIII a. Jie užrašyti specialiu [[tocharų raštas|tocharų raštu]], kuris yra kilęs iš [[brahmi]]. Tarimo baseino tocharai, bent jau vėlyvuoju laikotarpiu buvo [[budizmas|budistai]] ir patyrė stiprią įtaką iš Indijos. Kadangi jie didžiąją dalį savo istorijos (nuo II a. pr. m. e.) buvo valdomi kitų valstybių, arba gyveno susimaišę su kitomis tautomis (dažniausiai [[tiurkai|tiurkų]] kilmės) duomenų apie jų kultūrą nėra išlikę daug. Nepaisant to, Tarmo baseine iki VIII a. klestėjusi savita kultūra yra tapatinama su tocharais, ir kartais vadinama tocharų civilizacija. Ji galutinai sunaikinta IX a., visiškai tiurkizavus kraštą.

Sogdo-Baktrijos tocharai išvystė kultūrą I a. pr. m. e. Manoma, kad jie jau nekalbėjo tocharų kalba, o perėmė vietinę iranėnų kilmės [[baktrų kalba|baktrų kalbą]]. Lygiai taip, jie absorbavo ir kopijavo helenistinės, o vėliau budistinės kultūros pasiekimus. Tarp jų maišėsi ir pynėsi graikų, Vidurinės Azijos klajoklių ir indų kultūros įtakos, vėliau davę pradžią Kušano imperijos [[serindinis menas|serindiniam menui]]. Svarbiausi radiniai iš Baktrijos tocharų kultūros yra įvairios monetos. Dauguma jų buvo kaldinamos kopijuojant graikiškas monetas (Graikų-baktrų ir Indo-graikų stiliaus). Buvo kopijuojami net graikiški užrašai, kuriuose pasitaiko ir klaidų.

 

{{commonscat|Tocharian}}

{{reflist}}

* [http://perso.wanadoo.fr/steppeasia/La%20civilisation%20tokharienne.htm Tarimo baseino tocharų kultūra (pranc.)]

[[Kategorija:Indoeuropiečiai]]

[[Kategorija:Senovės tautos]]