Finougrų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

58 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
S (Bot: Migrating 64 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q79890 (translate me))
ISO639-2=''fiu''|
klasifikacija=[[ugrų kalbos|ugrų]], [[Finų kalbos|finų]]: ([[permių kalbos|permių]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]], [[Volgos finų kalbos|Volgos finų]], [[Samių kalbos|samių]])}}
'''Finougrų kalbos''' (''fiu'' - – [[ISO 639-2]] kodas)  – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] pošeimiui. Finougrų kalboms priklauso [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]] ir [[Vengrų kalba|vengrų]] ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos [[Europa|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai. Daug mažų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos turi pasižymi linksnių gausa, veiksmažodžiai ir vardažodžiai kaitomi [[agliutinacinės kalbos|agliunacijos]] būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę - – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, gana reti prielinksniai ir polinksniai: pvz., lietuviški prielinksniniai junginiai "prie„prie stalo"stalo“, "po„po stalu"stalu“, "ant„ant stalo"stalo“, "už„už stalo"stalo“ daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai "jis"„jis“, "ji" -„ji“ – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., suomiškai ''hän'', estiškai ''tema'', vengriškai ''ő''.
[[Vaizdas:Oms keelepuu.jpg|thumb|180px|Baltijos finų kalbų medis ]]
 
== Klasifikacija ==
[[Uralo kalbos|Uralo kalbų]], Finougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos<ref>Finno-Ugric languages. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.</ref>:
 
'''[[Ugrų kalbos|Ugrų kalbų pogrupis]]'''
'''[[Finų kalbos|Finų kalbų pogrupis]]'''
* [[Permės finų kalbos]] (''Permiečių, Permių, Bermiečių, Bermių'')
** [[Komių kalba]] (''Komių - – zyrianų'', ''Zyrių'')
** [[Permės komių kalba]] (''Permiečių, Permių'')
** [[Udmurtų kalba|Udmurtų]] (''Votiakų'')
*** [[Liudikų kalba|Liudikų]] (''Ludikų'')
*** [[Oloneco karelų]] (''Livikų, Olonecų'')
** [[Suomių kalba|Suomių]]  – įskaitant: [[Tornijo suomių kalba]], [[Koinų kalba]], [[Kvenų kalba]], [[Ingrų kalba]]
** [[Ižorų kalba|Ižorų]] (''Ingrų'')  – ant išnykimo ribos
** [[Vodų kalba|Vodų]] (''Votų, vodžių'')  – beveik išnykstanti
** [[Estų kalba|Estų]], įskaitant dialektus
** [[Lyvių kalba|Lyvių]] (''Lybių'')  – beveik išnykusi, dabar bandoma atgaivinti
 
Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę.
 
== Bendrasis žodynas ==
Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 - – su medžiokle, 31 - – su darbo įrankais, 26  – su statyba, 18 - – su klimatu, 17  – su augalais, 12  – su šiaurės elniais, 11  – su drabužiais, 11  – su tikyba, 4 - – su bendruomene, ir tik 3 - – su prekyba.
 
 
 
=== Skaitvardžių pavadinimai finougrų kalbose ===
Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai „septyni“ („seitsemän, seitse, seis'“), „šimtas“ ir „tūkstantis“ yra panašios kilmės kaip [[indoeuropiečių kalbos]]e.
 
{| border="2" cellspacing="0" cellpadding="4" rules="all" class="hintergrundfarbe1 rahmenfarbe1" style="float:left; clear:left; margin:1em 1em 1em 0em; border-style:solid; border-width:1px; border-collapse:collapse; empty-cells:show; font-size:90%; "
|100||sata||sada||sada||sadā||sata||sata||čuođi||čue´đ||шÿдö||сядо||сяжа||се||сю||сат||сот||száz
|-
|1.000||tuhat||tuhat||tūontõ||tuhat||tuhat||tuhat||duhát||dohat||тÿжем||тёжа||тёжянь||сюрс||сюрс||сотэр||...||ezer
|-
|}