Vikingai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Reverted 1 edit by 5.20.98.17 (talk) identified as vandalism to last revision by Savh. (TW) |
||
Eilutė 1:
{{otheruse|skandinavų jūrininkus|kitas reikšmes|[[Vikingas (traukinys)]]}}
{{Skandinavijos istorija}}
{{Šaltiniai}}
'''Vikingai''' – [[skandinavija|skandinavų]] kilmės jūrininkai – kariai, pirkliai ir plėšikai. Rytuose vikingai vadinti ''varangais'', ''variagais''. Labiausiai žinomi savo siaubiamaisiais žygiais Skandinavijos, [[Britų salos|Britų salų]] pakrantėse ir kitose [[Europa|Europos]] dalyse tarp [[VIII amžius|VIII a.]] pabaigos ir [[XI amžius|XI a.]] Šis periodas Europos istorijoje vadinamas ''vikingų amžiumi''. Tuo pačiu vikingai sukūrė ir platų [[prekyba|prekybos]] tinklą bei apgyvendino kai kurias puldinėtas pakrantes.
== Etimologija ==
Žodžio „vikingas“ kilmė nėra iki galo aiški. Pagal vieną versiją žodis kildintinas iš senosios skandinavų kalbos daiktavardžio ''vik'' 'įlanka, užutėkis, upokšnis' ir priesagos ''-ing'', reiškiančios 'ateinantis iš, priklausantis'. Pagal kitą versiją žodis kilęs iš [[Senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]] ''wíc'' 'prekybos miestas'.
eilutė 25 ⟶ 28:
== Vikingai ir baltų gentys ==
Žinomiausias skandinavų ir baltų genčių susidūrimo faktas yra [[Apuolės pilis|Apuolės]] ([[Skuodo rajonas|Skuodo rajone]]) puolimas ([[854]] m.). Iš tikro buvo du puolimai, išsamiau yra aprašytas antrasis. Jo metu Apuolės pilyje nuo švedų vikingų antpuolio besiginantys [[kuršiai]] atsipirko sumokėdami išpirką. Baltijos jūros regione vikingų žygių, t. y., ginkluotų antpuolių jūra tradiciją perėmė kuršiai, patys ėmę puldinėti Skandinavijos pakrantes. Naujausiuose lietuvių istorikų darbuose yra keliama [[hipotezė]], kad kuršių galėjo būti ir tikrųjų vikingų būriuose. Baltų genčių gyvenamose teritorijose buvo įkurtos normanų kolonijos ar bent jau vasaros stovyklos. [[Archeologija|Archeologai]] spėja, kad [[skandinavai]] turėjo turėti pastovesnį apsistojimo punktą ir Palangos apylinkėse.
== Vikingų šeimos ==
Kai kurie vikingai gyveno triukšminguose prekybiniuose miestuose, tokiuose kaip Jorkas Anglijoje. Vis dėlto dauguma jų turėjo atskiras sodybas. Viską, ko šeimai reikėjo, jie turėjo pasidaryti ar išauginti savo ūkyje. Vikingų moterys tuomet turėjo daugiau teisių nei kitos anų laikų moterys. Pavyzdžiui, panorėjusios jos galėjo išsiskirti su vyru.
== Klaidingi stereotipai ==
eilutė 30 ⟶ 36:
=== Ūgis ===
Yra nuomonė, kad vikingai buvo aukšti ir dideli vyrai. [[Ibn Fadlanas]] ir Europos šaltiniai mini, kad vikingai buvo didelio ūgio. Šiuolaikinės studijos parodė, kad vikingų vidutinis ūgis buvo 168,4 – 176 cm. Yra variacijų ir aukštesnio rango vikingai linkę būti aukštesni (dėl geresnio maitinimosi), bet vikingai, palyginti su šiuolaikiniais žmonėmis, nebuvo aukšti. Tačiau palyginti su žmonėm, gyvenusiais vikingų amžiuje, vikingai buvo aukštesni (tai lėmė genetiniai faktoriai).
=== Raguoti šalmai ===
Neskaitant dviejų trijų (ritualinių) [[šalmas|šalmų]] su iškilimais, galėjusių reikšti varnus, gyvates ar ragus, nė vienas pavaizduotas ar išlikęs Vikingų amžiaus karių šalmas neturi ragų. Be to, vikingų naudotas artimas kovos stilius (skydų sienose) darė ragus nepatogiais ir pavojingais.
Prie šio nesusipratimo iš dalies prisidėjo XIX a. organizacijos ''Götiska Förbundet'', įkurtos [[1811]] m. [[Stokholmas|Stokholme]], platinta idėja, kad [[skandinavų mitologija]] gali būti meno objektas, entuziastai.
Įprasti vikingų šalmai buvo kūginiai, pagaminti iš tvirtos odos su medžio ir metalo sutvirtinimais paprastiems kariams ir geležiniai su kaukėmis ir grandiniais šarvais vadams. Tai pagrįsta ankstesniais Vendelio amžiaus šalmais iš vidurio Švedijos. Vienintelis tikras vikingų šalmas rastas Gjermundu vietovėje Norvegijoje. Šis šalmas geležinis ir datuojamas [[X amžius|X a.]]
=== Laukiniai plėšikai ===
| |||