Kevin Costner: Skirtumas tarp puslapio versijų
naujas |
(Jokio skirtumo)
|
20:45, 30 sausio 2014 versija
| Kevin Costner | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Kevin Michael Costner |
| Gimė | 1955 m. sausio 18 d. Linvudas, Kalifornija |
| Šalis |  JAV
|
| Žymesni vaidmenys | |
| Lt. Džonas Dž. Dunbaras „Šokis su vilkais“, 1990 m. | |
Kevinas Maiklas Kostneris (angl. Kevin Michael Costner; g. 1955 m. sausio 18 d.) – JAV aktorius, dainininkas, muzikantas, prodiuseris ir kino režisierius. Jis pelnė tris Oskarus, du Auksinius gaublius ir vieną Emmy, buvo nominuotas trims BAFTA apdovanojimams. Tarp žymiausių Kostnerio filmų yra „Neliečiamieji“, „Bull Durham“, „Svajonių laukas“, „Šokis su vilkais“, „JFK“, „Robinas Hudas – vagių karalius“ ir „Sargybinis“.
Jis taip pat pelnė Primetime Emmy, Auksinio gaublio ir Ekrano aktorių gildijos apdovanojimus už vaidmenį televizijos mini seriale „Hatfields & McCoys“.
Biografija
Gimė Linvude, Kalifornijoje. Yra jauniausias iš trijų sūnų (vidurinysis mirė gimdymo metu). Jo motina, Sharon Rae, buvo socialinė darbuotoja, tėvas, William Costner, buvo elektrikas.[1] Vaikystėje dėl dažnos tėvo darbovietės kaitos augo įvairiose Kalifornijos vietose.
Kostneris kine debiutavo 9-ąjį XX a. dešimtmetį. Pripažinimo susilaukė 1987 m., atlikęs federalinio agento Elioto Neso vaidmenį filme „Neliečiamieji“ ir pagrindinę rolę trileryje „No Way Out“.[2] Savo, kaip A klasės aktoriaus, statusą įtvirtino beisbolo tematikos filmuose, kaip kad „Bull Durham“ (1988 m.) ir „Svajonių laukas“ (1989 m.).[2] Dar didesnio pasisekimo Kostneris sulaukė pasirodžius jo filmui „Šokis su vilkais“. Jis ne tik jame vaidino, bet ir režisavo bei buvo vienas iš prodiuserių.[2] Filmas buvo nominuotas 12 Oskaro apdovanojimų, septynis iš jų laimėjo, įkaitant du (geriausias režisierius ir geriausias filmas), kurie atiteko jam pačiam.[2]
Vėliau Kostneris vaidino filmuose „Robinas Hudas – vagių karalius“ (1991 m.), „JFK“ (1991 m.), „Sargybinis“ (1992 m.), Klinto Istvudo „Tobulas pasaulis“ (1993 m.). Visi iš jų susilaukė tiek didžiulės komercinės sėkmės, tiek kritikų pripažinimo. Vėliau Kostneris dar kartą pabandė išmėginti jėgas režisūroje su filmais „Vandens pasaulis“ (1995 m.) ir „Laiškanešys“ (1997 m.), kurie abu plačiai kritikų pripažįstami finansine ir menine nesėkme.[2] „Laiškanešys“ susilaukė prastesnių pasekmių, filmas pelnė net penkias Auksines avietes, įskaitant blogiausio filmo, blogiausio aktoriaus ir blogiausio režisieriaus kategorijose.[2]
