11:23, 29 sausio 2014 versija taisyti Stryn (aptarimas \| indėlis) 685 keitimai S Atmestas 85.206.27.90 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Stryn keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		11:34, 29 sausio 2014 versija taisyti anuliuoti Vpovilaitis (aptarimas \| indėlis) Piktnaudžiavimo filtrų redaktoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo 105 339 keitimai →‎Tirpalo gavimas Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 35: Medžiaga netirpsta todėl, kad tirpiklis nenugali molekulių traukos jėgų. Kiekviena medžiaga turi tirpumo ribą, kuri priklauso nuo temperatūros – karštas tirpiklis ištirpina daugiau medžiagos negu šaltas. Tirpalas, kuriame ištirpinta daugiausia tirpinamosios medžiagos vadinamas sočiuoju. Karštas skystis paprastai geba išlaikyti kietą kūną tirpale geriau negu šaltas (dujoms ištirpintoms skystyje, galioja atvirkštinis dėsnis). Jei verdančiame vandenyje ištirpinta daugiausiai kietosios medžiagos, tai vėstant vandeniui dalis jos iškrinta (išsikristalizuoja). Jei kietos medžiagos neiškrinta, sakoma, kad tirpalas yra persotintas. [[Kristalizacija]] iš persotintų riebalų užauginami dideli [[kristalai]]. Skysčiuose tirpstančios kietos medžiagos ~~keicia~~keičia skysčių savybes. Pavyzdžiui, grynas vanduo užšąla 0° C, o verda 100° C temperatūroje. Tuo tarpu valgomosios druskos tirpalas užšąla žemesnėje negu 0° C temperatūroje. Štai kodėl [[druska]], žiemą išbarstyta ant kelių, trukdo susidaryti ledui. {{chem-stub}}

Tirpalas: Skirtumas tarp puslapio versijų