Lietuvos etnokosmologijos muziejus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pridėtas šaltinis |
|||
Eilutė 9:
Baigus observatorijos gyvenvietės statybas pagal architekto [[Vytautas Lisauskas|Vytauto Lisausko]] projektą iškilo vadinamasis „specialios paskirties astronominis paviljonas“ – muziejus. Vieta jam buvo parinkta ant atskiros, toliau nuo observatorijos esančios kalvos, šalia [[Kulionių piliakalnis|Kulionių piliakalnio]]. Kartu su muziejaus pastatais ir koncepcija gimė ir pavadinimas etnokosmologija – lietuvių tautos subrandintas virš mūsų esančio pasaulio modelis, bendravimo su juo nuostatos ir pagarba jam, kaip pagrindinis išeities ir tolimesnės plėtros taškas žmogaus ryšių su Kosminiu pasauliu panoramoje.
Savaitraštyje „[[Literatūra ir menas]]“ buvo paskelbtas programinis straipsnis apie etnokosmologiją, kaip naują kultūros ir mokslo fenomeną. [[1990]] m. [[kovo 15]] d. [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] prezidiumo nutarimu įsteigtas<ref>[http://www.muziejai.lt/moletai/etnokosmologijos_muziejus.htm Lietuvos muziejai]</ref> Etnokosmologijos muziejus, kaip atskiras eksperimentinės laboratorijos „Eksma“ padalinys. Vėliau, Mokslų akademijos teikimu Etnokosmologijos muziejaus steigėju tapo Kultūros ir švietimo ministerija, o muziejus gavo naują pavadinimą – Etnokosmologijos centras. Ministeriją išskaidžius į dvi Etnokosmologijos centras perėjo Kultūros ministerijos žinion, o [[1995]] m. sugrąžintas pirminis pavadinimas ir muziejus tapo respublikinės kategorijos Lietuvos etnokosmologijos muziejumi. [[1997]] m. [[rugsėjo 17]] d. Etnokosmologijos muziejuje paleistas pirmasis
Laimėtų „Phare 2000“ ir „Phare PPF“ konkursų rezultatas buvo muziejaus architektūrinė idėja, projektas ir pradėti statybos darbai. 2007–2008 m. atlikta muziejaus rekonstrukcija, kuri buvo finansuojama pagal Europos Struktūrinių fondų paramos sutartį „Lietuvos etnokosmologijos muziejaus turistinio komplekso paslaugų plėtra“. Biudžetą sudarė 22,317 mln. litų, iš kurių 2,67 milijonų skyrė ir [[Lietuvos kultūros ministerija]]. Statybai ir rekonstrukcijai skirta 19,942 milijonų litų. Projekto autoriai [[Ričardas Krištapavičius]] ir [[Andrius Gediminas Gudaitis]]. Statybos ir rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Mitnija“. Kartu nupirktas modernus, Riči-Kretjeno sistemos 80 cm skersmens lankytojams skirtas teleskopas, vaizdo ir garso aparatūra.<ref>Ateinančioms kartoms – analogų pasaulyje neturintis muziejus. Voruta, 2009 m. [[kovo 7]] d., Nr. 3 (669)</ref>
| |||