Ilyrija (Romos provincija): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ilyrija''' arba '''Ilyrikas''' ({{lot|Illyricum}})  – istorinė [[Romos imperija|Romos imperijos]] provincija, buvusi [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio vakarinėje dalyje, [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] pakrantėje ir salose. Šios provincijos teritorijoje yra dabartinės valstybės [[Albanija]] (šiaurinė dalis į šiaurę nuo [[Drinas|Drino]]), [[Juodkalnija]], [[Serbija]] (vakarinė dalis), [[Bosnija ir Hercegovina]], [[Kroatija]]. Ji iš dalies sutapo su senoviniu regionu [[Ilyrija]], bet vėlyvuoju laikotarpiu administravo ir [[Panonijos istorija|Panonijos istorinį regioną]].

Provincijai kaip atskiram Romos Respublikos vienetui prielaidos susiformuoti susidarė apie 165  m. pr. m. e., pasibaigus [[Ilyrų karai|Ilyrų karams]], kuomet Roma nugalėjo svarbiausią ilyrų karalystę - – [[Ardiajai|Ardiajų valstybę]]. Tais metais paskutinis ardiajų karalius [[Gentijus]] galutinai pralaimėjo romėnams, jis pagrobtas Skodroje ir nugabentas į Romą. Šiek tiek vėliau, apie 78-[[76 m. pr. m. e.]] romėnai baigė karus su Ardiajų šiauriniais kaimynais [[dalmatai]]s, o apie [[33 m. pr. m. e.]] prijungė Ilyrijos [[liburnai|liburnus]], tokiu būdu įgydami kontrolę visoje Ilyrijos pakrantėje. Maždaug tuo metu Ilyrikas pirmą kartą paminėtas kaip atskiras administracinis vienetas.

Erų sandūroje romėnai vykdė karo žygius į kalnuotą Ilyrijos gilumą, pavergdami vietines gentis (svarbiausia jų buvo [[Dardanų karalystė]]), o vėliau jų interesai išsiplėtė toliau į šiaurę, į ilyrų gyvenamas teritorijas [[Panonijos lyguma|Panonijoje]]. Tarp 6 ir 9  m. e. m. dalmatai ir Panonijos ilyrai surengė Didįjį ilyrų sukilimą, kuris buvo numalšintas.

Po sukilimo, 10  m., siekiant pagerinti kontrolę, Ilyrija padalinta į dvi provincijas: Žemutinę Ilyriją (netrukus pervardinta [[Panonija|Panonijos]]) ir Aukštutinę Ilyriją (netrukus pervardinta [[Dalmatija (Romos provincija)|Dalmatijos]]).

== Nuorodos ==