Inkubai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Inkubai''' (lot. ''incubus'' - „gultis ant viršaus“) - [[Europa|Europos]] viduramžių mitologijoje vyriškos giminės [[demonai]], [[sueitis|lytiškai santykiaujantys]] su miegančiomis moterimis. Pasak krikščionių [[teologija|teologų]] inkubai - puolę [[angelai]], neretai persekiojantys vienuoles. Lytinio akto metu inkubas iščiulpa iš moters visą energiją, kad palaikytų savo gyvastį. Dažniausiai demonas nužudo savo auką arba palieka labai silpną, be gyvybės energijos. Moteriškoji šių demonų versija vad. [[Sukubai|sukubais]].

Moteris galėjo pastoti nuo inkubo. Buvo manoma, kad inkubas gali pavirsti žmonėmis ir susilaukti palikuonių, kurie dažnai būdavo išsigimę, luošiai ar pusiau žvėrys. Dažniausiai inkubai aplankydavo raganas[[ragana]]s ar jų burtų aukas.

Inkubų legendą paaiškinąpaaiškina tai, kad viduramžiais[[viduramžiai]]s ypač neigiamai žiūrima į moterų seksualines nuodėmes. Inkubų aukos galėjo patirti vaikščiojimą per miegus ar miego paralyžių. Taip pat inkubų aukos galėjo savo ar ne savo [[valia]] turėti seksualinių santykių ne [[santuoka|santuokoje]]. Tokiu būdu buvo aiškinami atsiradę nesantuokiniai vaikai. Prievartautojai kaltindami inkubus išvengdavo [[bausmė]]s už [[Išžaginimas|išžaginimus]]. Kartais pačios moterys teigdavo [[pastojimas|pastojusios]] nuo inkubo slėpdamos tiesą, jog pastojo ne santuokoje nuo mylimo draugo ar pažįstamo asmens, kuris ją išžagino.