Arcangelo Corelli: Skirtumas tarp puslapio versijų

Arkangelas Korelis gimė 1653 m. vasario 17 d. [[Fuzinjanas|Fuzinjano]] miestelyje, tarp Bolonijos ir Ravenos. Jo tėvai Arcangelo ir Santa Corelli buvo pasiturintys žemės savininkai. Sūnus buvo pavadintas tėvo, kuris mirė mėnuo prieš jam gimstant, vardu. Korelis turėjo 4 vyresnius brolius. Pagal liudijimus, muzikos Korelis mokėsi pas dvasininką [[Faenca|Faencoje]], po to mokėsi [[Lugas|Luge]] ir 1666  m. persikėlė į [[Bolonija|Boloniją]], kuris buvo reikšmingu muzikinės kultūros centru Italijoje. Anot [[Padre Martini]], Korelis mokėsi pas smuikininką Giovanni Benvenuti, vėliau - – pas Leonardo Brugnoli. Minimi ir kiti mokytojai. 1670  m. Korelis įstojo į Bolonijos Filharmoniją (''Accademia Filarmonica'').

1675  m. Arkangelas Korelis minimas [[Roma|Romoje]] smuikininku orkestro sudėtyje pasirodymo ''[[San Luigi dei Francesi]]'' bažnyčioje metu. Jo gyvenimo metai tarp 1670 ir 1675  m. nežinomi. Spėjamos kelionės į Prancūziją (kur jis esą sukėlė [[Jean-Baptiste Lully|Liuli]] pavydą) ir Ispaniją - – niekuo nepatvirtintos. Romoje Arkangelas Korelis greitai tapo vienu žymiausių miesto smuikininkų. 1676-1678 1676–1678 m. jis smuikavo ''San Marcello'' bažnyčioje oratorijas. 1676 ir 1678  m. vėl minimas ''[[San Luigi dei Francesi]]'' bažnyčioje. 1679  m. jis smuikavo ''Teatro Capranica'' atidarymo metu. Minima, kad 1679  m. jis dirbo Švedijos karalienei Romoje [[Kristina (Švedija)|Kristinai]], jam kūrinius užsakinėjo kilmingieji. 1681  m. Korelis sukūrė pirmąjį savo opusą iš 12 bažnytinės muzikos trio sonatų, kurį dedikavo karalienei [[Kristina (Švedija)|Kristinai]]. Po Kristinos Arkangelo Korelio rėmėju tapo kardinolas Benedetto Pamphili, kuris jau anksčiau rėmė renginius ''San Marcello'' bažnyčioje.

Gali būti, kad apie 1680  m. Korelis lankėsi Vokietijoje. 1682  m. vėl minimas pirmuoju smuikininku ''San Luigi'' bažnyčioje. Antruoju smuikininku buvo jo mokinys Matteo Fornari. 1684  m. Korelis įtrauktas į Šv. Secilijos kongregaciją kartu su [[Alessandro Scarlati]]. 1685  m. Korelis publikavo 2-ąjį opusą, trio sonatų rinkinį, dedikuotą rėmėjui kardinolui Benedetto Pamphili, kurio ''Palazzo al Corso'' rūmuose tikriausiai nuolat koncertuodavo. 1687  m. Korelis buvo pirmuoju smuikininku iš 150 ir 100 dainininkų koncertų Kristinos rezidencijos ''Pallazzo Riario'' metu, kuriuos užsakė Anglijos karaliaus [[Jokūbas II|Jokūbo II]] ambasadorius Vatikane. Tais pat metais Korelis vadovavo mišių atlikimui [[Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia|Jėzaus Vardo]] bažnyčioje ir ''Santa Casa'' [[Loretas|Lorete]] [[Kristina (Švedija)|Kristinos]] pasveikimo proga. Antrajam pasirodymui Korelis dar sukūrė simfoniją trimitui.

1687  m. kardinolas Benedetto Pamphili pasamdė Korelį muzikos vadovu už 10 Florencijos [[piastras|piastrų]] mėnesinį atlygį. Korelis, Matteo Fornari ir ispanų kilmės violončelininkas Giovanni Lorenzo Lulier dažnai koncertuodavo kaip styginių trio. Lulier pats buvo kompozitorius ir su Korelio pagalba rašė muziką koncertams. 1689  m. Korelis paruošė savo 3 opusą iš 12 sonatų, dedikuotą [[Modena|Modenos]] hercogui Frančeskui II. 1690  m. Arkangelas Korelis persikraustė į Boloniją, kur jį rėmė kardinolas Pietro Ottoboni, kuriam tuomet buvo vos 22 metai (į postą paskirtas dėdės popiežiaus [[Aleksandras VIII|Aleksandro VIII]]). 1694  m. kardinolui Korelis sukūrė 4-ąjį opusą. 1700  m. jis paruošė 5-ąjį opusą, dedikuotą Brandenburgo elektoriaus žmonai Sofijai Šarlotei. 1702  m. Korelis trumpai lankėsi Neapolyje, kur vadovavo operos koncertams. Anot pasakojimų, Korelis buvo nustebintas neapoliečių meistriškumo ir pats pradėjęs groti [[Alessandro Scarlatti]] kūrinį kelis kartus suklydo.

1706  m. Korelis, kartu su [[Bernardo Pasquini]] ir [[Alessandro Scarlatti]], buvo priimtas į Romos Arkadijos akademiją (''Accademia degli Arcadi''). Apie 1707-1708 1707–1708 m. Korelis tikriausiai turėjo ryšių su [[Hendelis|Hendeliu]], atliko keletą jo kūrinių, minima, nesėkmingai. Po 1707  m. Arkangelas Korelis pasitraukė iš aktyvaus muzikavimo, paržiūrėjo savo kūrinius ''concerto grosso'' žanre. Kūrė 6-ąjį opusą. 1713  m. parašė testamentą, kuriuo visus savo smuikus ir rankraščius dovanojo mokiniui Matteo Fornari, po paveikslą - – kardinolams rėmėjams Pietro Ottoboni ir Carlo Colonna. Arkangelas Korelis mirė 1713  m. sausio 8 d. Palaidotas Romos ''[[Santa Maria della Rotonda]]'' (Panteone). Po Korelio mirties Matteo Fornari publikavo 6-ąjį opusą Amsterdame, dedikuotą Pfalco elektoriui Johanui Vilhelmui II, kaip buvo planuota Korelio. Korelio įtaka plito tiek per jo kūrinius, tiek per mokymą. Jis laikomas vienu reikšmingiausių smuiko mokytojų istorijoje. ''Concerto grosso'' žanro formos formuotoju.

* 1 opusas. 12 trio sonatų;

* 2 opusas. 12 trio ir ''da camera'' sonatų;

* 3 opusas. 12 trio sonatų;