Papildinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 774 baitai pašalinti ,  prieš 7 metus
 
== Papildinio reiškimas ==
''''''''
 
== ==
1. Daiktavardžio, įvardžio ir kitų kalbos dalių:
a) [[kilmininkas|kilmininku]]. ''Krūtinė prisipildė gervių klyksmo. Šiluma kaulų nelaužo. Čia kiškio tupėta. Tu negąsdink manęs. Žmonės gedėjo žuvusiųjų. Baltas balto nesuteps. Septyni vieno nelaukia.‘‘
b) [[naudininkas|naudininku]]. ''Dideliam laivui plačių vandenų reikia. Drąsumas drąsumui nelygus. Aš tau parodysiu kelią. Saulė visiems šviečia. Turtingam ir aitvaras neša. Penktajam liepė palaukti.‘‘
c) [[galininkas|galininku]]. ''Petras suprato pavojų. Dekite laužą! Aukštą visi pamato. Leisk mane arčiau prie ugnies.‘‘
d) [[įnagininkas|įnagininku]]. ''Pažadais sotus nebūsi. Pirštu duonos neatrieksi. Juo galima pasitikėti.''
e) [[linksnis|linksniais]] su [[prielinksnis|prielinksniais]]. ''Norėčiau pasikalbėti su tavimi. Papasakok apie Suomiją. Teisybė už saulę šviesesnė. Su pilvu nepasiginčysi. ''
2. Veiksmžodžio bendratimi. ''Mergaitei atnešė valgyti.''
 
3. Padalyviu. ''Niekas negirdėjo šaudant.''
 
Papildinys gali būti reiškiamas ir ne vienu žodžiu:
''Mus visus įkurdino mokyklos bendrabutyje.
Ar tu matei kada žydint kaštoną? ''
 
Kai kalbama apie objekto dalį, vartojamas ne galininkas, o kilmininkas:
''Martynai, duok cukraus (ne cukrų).
Jonas daro klaidų (ne klaidas).
Įpilk pieno (ne pieną).''
 
Įsidėmėtina, kad teigiamojo sakinio [[vardininkas]] neigiamajame [[sakinys|sakinyje]] virsta papildinio kilmininku.
Plg.: ‘‘Yra vežimas šienui vežti. Nėra vežimo šienui vežti.
Buvo čia ir auklėtoja. Nebuvo čia ir auklėtojos.
Buvo matyti dūmai. Nebuvo matyti dūmų.‘‘
 
Galininkiniai veiksmažodžiai, gavę neiginį, valdo kilmininką.
Plg.: ‘‘Mindaugas skaito žurnalą. Mindaugas neskaito žurnalo.
Mes piešiame saulę. Mes nepiešiame saulės.‘‘
 
Po žodžių ‘‘kreiptis, skolintis, prašyti, klausti‘‘ nevartojami papildiniai su [[prielinksnis|prielinksniu]] pas. Todėl reikia sakyti ir rašyti: ‘‘Aš kreipiausi į mokytoją (o ne Aš kreipiausi pas mokytoją); Rašalo pasiskolink iš draugo (o ne pas draugą); Vaikai prašė trenerio surengti varžybas arba …prašė trenerį… (o ne pas trenerį); Jei nesupranti, klausk mokytojo arba …klausk mokytoją (o ne pas mokytoją).‘‘
 
Pastaba. Jei bendratis reiškia kito veikėjo veiksmą, ji eis papildiniu: ‘‘Pirmininkas įsakė pasilikti,‘‘ o jei bendratis reiškia to paties veikėjo kitą veiksmą, tai bendratis eis tikslo [[aplinkybė|aplinkybe]]: ‘‘Išėjo sutikti svečių,‘‘ tačiau jei du [[veiksmažodis|veiksmažodžiai]] reiškia vieną to paties veikėjo veiksmą, jie abu sudaro suvestinį [[tarinys|tarinį]]: ‘‘Jis nieko nemokėjo atsakyti savo draugui.‘‘
 
== Papildinio žymėjimas ==
Nagrinėjant žodžius sintaksiškai papildinys braukiamas punktyrine linija. (- – - – – – -)
 
Anoniminis naudotojas