Nemunėlio Radviliškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nemunėlio Radviliškis'''  – miestelis [[Biržų rajonas|Biržų rajone]], 25 22 km į šiaurę nuo [[Biržai|Biržų]], šalia [[Apaščia|Apaščios]] ir [[Nemunėlis|Nemunėlio]] upių santakos, prie sienos su [[Latvija]]. [[Nemunėlio Radviliškio seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras.

Stovi [[Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] (pastatyta [[1854]]  m.), [[Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia]] (pastatyta [[1890]]  m.), yra [[Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT−41058).

== Geografija ==

|PV=[[Suostas]] – 9 km <br /> [[Biržai|BIRŽAI]] – 2422 km

Gyvenvietėje rastos dvi senovės Romos bronzinės emaliuotos sagė. Plokščia, simetriška, su gyvulių galvučių ornamentika ir apvali.<ref>''Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIIII–XIII a.'', Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972  m.</ref>

Nemunėlio Radviliškis istorijos šaltiniuose paminėtas [[1586]]  m. [[lapkričio 4]] d. Jį įkūrė didikai [[Radvilos]]. [[1590]]  m. pastatyta [[Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia]], [[1719]]  m. [[katalikai|katalikų]] koplyčia, o [[1782]]  m.  – katalikų [[Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]].

Čia, kaip ir visame Biržų krašte, daugelį šimtmečių kartu gyvena skirtingų − [[Katalikai|katalikų]] ir [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] − tikėjimų žmonės. Lietuvoje, kaip ir visoje katalikiškoje [[Europa|Europoje]], evangelikai reformatai nebuvo labai mėgstami. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupijos]] [[sinodas]] draudė ([[1744]]  m.) [[Eretikai|eretikams]] (evangelikams reformatams) mokyti katalikų vaikus, o mišri kataliko ir evangeliko reformato santuoka buvo pripažįstama netinkama ir neteisėta. [[1729]]  m. [[Palėvenė]]s [[Dominikonai|dominikonų]] vienuolyno kunigas ''Gruzdas'' užpuolė ir nuniokojo evangelikų reformatų bažnyčias Nemunėlio Radviliškyje ir [[Papilys|Papilyje]].

Nedidelis Nemunėlio Radviliškio miestelis neretai tapdavo Biržų tvirtovės link traukiančių [[Švedai|švedų]] karinių dalinių stovykla. [[1625]]  m. miestelis priglaudė prie Biržų tvirtovės sumuštą švedų dalinį. [[1655]]  m. švedų feldmaršalas ''Levenhauptas'' su kariuomenės dalimi iš [[Kuoknesė]]s (dabar Latvija) persikėlė į Nemunėlio Radviliškį ir įkūrė ten stovyklą. Pulkininkas ''Taleris'' su 7 kuopomis pėstininkų ir 200 raitelių buvo pasiųstas užimti Biržus. Biržų tvirtovė buvo užimta, komendantu paskirtas ''Urkvardas''. Iš Nemunėlio Radviliškio užimti [[Palanga|Palangą]], [[Šventoji|Šventąją]], [[Piltenė|Piltenę]] buvo pasiųstas pulkininkas leitenantas ''Martynas Šulcas''. Vėliau švedų kariuomenės stovykla iš Nemunėlio Radviliškio persikėlė į [[Pasvalys|Pasvalį]].

Nemunėlio Radviliškis turi gilias švietimo tradicijas. Dar [[1590]]  m. čia įsteigta evangelikų reformatų, o [[1804]]  m. − katalikų parapijų mokyklos. [[1866]]  m. − valdinė Nemunėlio Radviliškio pradinė mokykla. Į ją [[1867]]  m. perkelti evangelikų reformatų parapijos mokyklos mokiniai. Radviliškiečių noro mokytis neužgesino net [[1905]]  m. Nemunėlio Radviliškį ištikęs gaisras. Jau [[1908]]  m. čia atkurta valdinė pradinė mokykla. Ir šiandien Nemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje aidi vaikų balsai. [[1936]]  m. Nemunėlio Radviliškyje pastatytas gelžbetoninis tiltas per Apaščią<ref>[http://www.ziemgala.lt/lt/siaures-lietuvos-kulturos-paveldas-praeitis/gamybiniu-transporto-ir-hidrotechniniu-statiniu-paveldas-eligijus-morkunas Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas.] Eligijus Juvencijus Morkūnas</ref>.

[[2006]]  m. patvirtintas [[Nemunėlio Radviliškio herbas]].

* [[1808]]  m. čia gimė [[Karolis Nerlichas]], kunigas, dingusios rankraštinės lietuvių kalbos gramatikos autorius, reformatų religinės literatūros rengėjas.

* [[1864]]  m. − [[Jonas Cumftas]], medicinos mokslų daktaras, žymus oftalmologas.

* [[1891]]  m. − poetas [[Stanislovas Puzinas]].

* [[1894]]  m. − [[Juozas Žemaitis (1894)|Juozas Žemaitis]], veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras.

Netoliese esančiuose [[Jasiškiai|Jasiškiuose]] [[1884]]  m. gimė [[Adomas Šernas]], kunigas, literatas, vertėjas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas. Iš Jasiškių sodžiaus kilęs ir [[1918]]  m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Nepriklausomybės akto]] signataras, vėliau IV-osios [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (1918–1940)|M. Šleževičiaus vyriausybės]] ministras be portfelio [[Jokūbas Šernas]] (1888−1926). Netoli nuo Nemunėlio Radviliškio esančiuose [[Dauguviečiai|Dauguviečiuose]] − žymaus teatro režisieriaus ir dramaturgo [[Borisas Dauguvietis|Boriso Dauguviečio]] (1885−1949) tėviškė.

Nemunėlio Radviliškyje kunigavo istorikas, evangelikų reformatų spaudos leidėjas, Lietuvos reformacijos istorijos autorius [[Jonas Šepetys (1867)|Jonas Šepetys]]. [[1959]]−[[1976]]  m. Nemunėlio Radviliškyje gyveno vyskupas [[Vincentas Sladkevičius]] (1920–2000).