Hercegovina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 14:
| Sąrašas =
}}
'''Hercegovina''' arba '''Hercogovina''' (
Vakarinėje Hercegovinos dalyje daugiausia gyvena kroatai, o rytinėje – serbai, palei [[Neretva|Neretvos]] upę gyvena bosniai, įskaitant [[Mostaras|Mostaro]], [[Konicas|Konico]] ir [[Stolacas|Stolaco]] miestus. Hercegovinos gyventojų tautinė sudėtis buvo marga tiek prieš Jugaslavijos karus, tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, per kurį regione vyko masiniai „etniniai valymai“.
== Geografija ir klimatas ==
Hercegovinos istorinis regionas apima dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos pietinį kampą, o taip pat dalį prisiglaudusių teritorijų dabartinėje Juodkalnijoje (taip vadinama
Seniausiais laikais regionui priklausė ir [[Adrijos jūra|Adrijos]] pajūris, tačiau nuo XIII a. pajūryje viešpatavo [[Jūrinė Venecija]] ir [[Ragūzos respublika]], vėliau – [[Kroatija]]. Nuo 1699 m. siauras priėjimas prie jūros ties [[Neumas|Neumo]] miestu buvo atiduotas [[Osmanų imperija]]i, o vėliau paveldėtas Bosnijos ir Hercegovinos.
Eilutė 44:
XII a., gretimą Rašką valdant [[Nemaničiai|Nemaničių]] dinastijai, Travunija ir Zahumlė galutinai aneksuotos šios valstybės, kuri ilgainiui peraugo į [[Serbijos imperija|Serbijos imperiją]].
Nuo XIII a. pr. Hercegovinos pajūryje įsitvirtino [[Venecijos Respublika]] (1205–1358 m.), o vėliau – [[Ragūzos respublika]] (1358–1808 m.). Tokiu būdu regionas atskirtas nuo pajūrio, čia įsitvirtino etniniai veneciečiai, vėliau – [[kroatai]].
Nuo [[1320]] m., Serbijos imperijai silpstant, jos šiaurinės dalys atsiskyrė kaip [[Bosnijos karalystė]]. Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudėtine dalimi. 1355–1373 m. čia egzistavo [[Humo kunigaikštystė]], vėliau atitekusi [[Serbijos despotatas|Serbijos despotatui]], o 1448–1483 m. ji buvo valdoma kaip [[Hercegovinos kunigaikštystė]]. [[1448]] m. [[sausio 20]] d. Frydrichui III siųstame dokumente [[Stjepanas Vukčičius]] Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Humo ir Primorjės valdovu, Bosnijos karalystės didžiuoju kunigaikščiu (''Herzog'' vokiškai – kunigaikštis), dėl to šios žemės pradėtos vadinti „hercogo“ žemėmis arba Hercegovina.
Eilutė 65:
[[1918]] m. Hercegovina tapo [[Jugoslavijos karalystė]]s dalimi ir buvo valdoma kaip [[Pajūrio banovina]].
Prasidėjus II pasauliniam karui, [[1941]] m. regionas okupuotas Vokietijos kariuomenės, o 1941 m.
Balkanų konflikto metu Hercegovina buvo vienas iš pagrindinių karo veiksmų teatrų. Iš čia 1991 m. buvo apšaudomas Dubrovnikas. 1992 m., kai kilo karas ir Bosnijoje, čia prasidėjo kruvini susidūrimai, iš pradžių tarp serbų iš vienos pusės ir bosnių bei kroatų iš kitos pusės. Vėliau, kai kroatų nacionalistai paskelbė Herceg-Bosna respubliką, prasidėjo kovos ir tarp kroatų ir bosnių (musulmonų). Šių kovų metu, pvz., Stolac miestas praktiškai buvo sulygintas su žeme ir vykdomi „etniniai valymai“. Mostaras buvo padalintas į bosnių rytinę ir kroatų vakarinę dalis. Ryšys tarp šių dalių buvo visiškai nutrauktas. Tik 2004 metų pradžioje Paddy Ashdowns spaudimo dėka priimti sprendimai miestą vėl padaryti vieningu valdymo vienetu, turinčiu ypatingą statusą ir griežtas saugumo sąlygas.
Eilutė 71:
Šiuo metu Hercegovina politiškai yra padalinta į tris dalis: rytinė dalis aplink Trebinje priklauso Serbų respublikai (Republika Srpska). Vakarinė, centrinė ir šiaurinė dalis priklauso Bosnijos-Hercegovinos federacijai, ir yra padalinta į kroatų kantoną Vakarų Hercegoviną (Zapadno-hercegovački kanton) ir šiaurėje bei centrinėje dalyje esantį dvitautį (bosnių ir kroatų) kantoną Hercegovina-Neretva (''Hercegovačko-neretvanski kanton'').
{{Vikižodynas|Hercegovina
{{Vakarų Balkanų regionai}}
| |||