Plazma: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 baitai pašalinti ,  prieš 8 metus
S
No edit summary
[[Vaizdas:Plasma-lamp 2.jpg|thumb|250px|[[Plazminė lempa]]]]
 
'''Plazma'''  – iš dalies arba visiškai jonizuotos [[dujos]], kurių teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių tankis praktiškai vienodas. Visiškai jonizuotoje plazmoje nėra nei molekulių, nei neutralių atomų, todėl plazmą sudaro teigiami jonai, neigiami jonai ir laisvieji elektronai. Norint, kad plazma išsilaikytų tokiame būvyje, ją nuolat turi veikti elektrinio arba magnetinio lauko jėgos, kad elektronai, teigiamieji jonai ir neigiamieji jonai nesąveikautų tarpusavyje.
 
Kai [[temperatūra]] labai žema, artima absoliutiniam nuliui, visos medžiagos yra kietos. Šildomos kietosios medžiagos virsta skystomis, o paskui ir [[dujos|dujomis]].
 
Kai temperatūra gana aukšta susiduriant labai greitai judantiems [[atomas|atomams]] arba [[molekulė]]ms, prasideda dujų [[jonizacija]]. Atsiranda nauja medžiagos būsena  '''plazma'''. Vadinasi, plazma yra elektriškai neutrali sistema. Atsižvelgiant į sąlygas, plazmos jonizacijos laipsnis, t. y. jonizuotų [[atomas|atomų]] skaičius ir jų viso skaičiaus santykis gali būti skirtingas.
 
Dujų jonizaciją ir plazmos susidarymą gali sukelti ne tik kaitinimas, bet ir įvairių rūšių spinduliavimas arba dujų atomų bombardavimas greitomis elektringosiomis dalelėmis. Tada gaunama vadinamoji ''žemos [[temperatūra|temperatūros]] plazma''.
 
{{Commons|Category:Plasma physics|no=T}}
 
 
{{Commons|Category:Plasma physics|no=T}}
 
{{Fizikos šakos}}
15 145

pakeitimai