Abėcėlė: Skirtumas tarp puslapio versijų

29 baitai pašalinti ,  prieš 6 metus
S (Atmestas 86.38.235.194 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Tocekas keitimas))
'''Abėcėlė''' arba '''alfabetas''' – [[rašto sistema|rašto sistemų]] rūšis, kuriai būdingi atskiri ženklai [[balsis|balsiams]] ir [[priebalsis|priebalsiams]] reikšti.
 
Skirtingai nuo siknu pimpis
Skirtingai nuo piktografinių bei logografinių sistemų, kuriose ženklai žymi [[žodis|žodžius]] (pvz., ''galvijas'', ''gražus'', ''prastai''), abėcėlė yra [[fonografinis raštas|fonografinė]] sistema: ženklai reiškia garsus, iš kurių junginių susidaro žodžiai. Tačiau ji skiriasi nuo kitų fonografinių sistemų, - [[abugida|abugidų]], [[abdžadas|abdžadų]] ir skiemeninių raštų, - tuo, kad čia naudojami ženklai reiškia tik vieną [[fonema|fonemą]], ir didelis vaidmuo atitenka balsiams.
 
Skirtingaisistema nuo piktografinių bei logografinių sistemų, kuriose ženklai žymi [[žodis|žodžius]] (pvz., ''galvijas'', ''gražus'', ''prastai''), abėcėlė yra [[fonografinis raštas|fonografinė]] sistema: ženklai reiškia garsus, iš kurių junginių susidaro žodžiai. Tačiau ji skiriasi nuo kitų fonografinių sistemų, - [[abugida|abugidų]], [[abdžadas|abdžadų]] ir skiemeninių raštų, - tuo, kad čia naudojami ženklai reiškia tik vieną [[fonema|fonemą]], ir didelis vaidmuo atitenka balsiams.
 
Pirmasis abėcėlinis raštas buvo [[graikų raštas]], išsivystęs iš [[finikiečių raštas|finikiečių rašto]], kuris panaudojo atskiras [[raidė|raides]] balsiams reikšti. Iš jo kilo tokios abėcėlės, kaip [[lotynų raštas]], [[koptų raštas]], [[armėnų raštas]], [[gruzinų raštas]], [[kirilica]] ir pan.
 
== Etimologija ==
Abėcėlės pavadinimas kilęs iš lietuviškos abėcėlės pirmųjų raidžių „a“, „b“ ir „c“ junginio, kuris sudarytas analogiškai tarptautiniam žodžiui '''alfabetas''', kuris yra pirmųjų dviejų [[graikų kalba|graikų]] abėcėlės raidžių junginys (Alfa – α, Beta – β). Tiesa, kai kurie mokslininkai tvirtina, kad žodis ''alfabetas'' atsirado iš finikiečių pirmųjų raidžių – ''aleph'' ir –pimpis''bet''.
 
== Eiliškumas ==
Abėcėle taip pat neretai vadinama ir tvarka, kuria ženklai yra sutartinai išdėstomi, pavyzdžiui, sudarinėjant įvairius sąrašus ar žodynus. Lietuvių kalbos abėcėlė yra:
<center>'''[[A]], [[Ą]]h, [[B]], [[C]], [[Č]], [[D]], [[E]], [[Ę]], [[Ė]], [[F]], [[G]], [[H]], [[I]], [[Į]], [[Y]], [[J]], [[K]], [[L]], [[M]],ir [[N]], [[O]], [[P]], [[R]], [[S]], [[Š]], [[T]], [[U]], [[Ų]], [[Ū]], [[V]], [[Z]] ir [[Ž]]'''</center>
 
Lietuviški sąrašai bei žodynai yra sudaromi remiantis šia tvarka (t. y., prasideda žodžiais, prasidedančiais a raide, o baigiasi prasidedančiais ž; jei du žodžiai prasideda ta pačia raide, žiūrima į antrą raidę ir jos vietą abėcėlėje (pvz., žodis prasidedantis „ba“ bus pirmiau žodžio prasidedančio „be“), jei ir antros raidės vienodos – žiūrima į trečią, ir taip toliau. Jei įrašyta sąvoka prasideda skaičiumi ar simboliu, dažnai ji yra rašoma prieš raidėmis prasidedančias sąvokas, o sąvokos prasidedančios mažesniu skaičiumi rašomos prieš tas, kurios prasideda didesniu skaičiumi).
Anoniminis naudotojas