Trachėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Gray961.png|thumb|leftright|260px|Trachėja ir bronchai]]

'''Trachėja''', kitaip ''gerklė'' ({{la|trachea}})  – kvėpavimo takų dalis, vamzdelis, viename gale susijungęs su [[gerklos|gerklų]] žiedine kremzle, kitame išsišakojantis į du [[bronchas|bronchus]]. Ilgis 10-12  cm, skersmuo  – 2-2,5  cm. Trachėja, arba gerklė, ''trachea'' yra apatinių kvėpavimo takų dalis. Ji prasideda nuo gerklų žiedinės kremzlės kaip gerklų tęsinys ir eina į krūtinės ertmę, kur suskyla į du pagrindinius bronchus - – dešinįjį ir kairįjį, ''bronchus principalis dexter et sinister''. Suaugusio žmogaus gerklės ilgis yra apie 10-12  cm, nors kartais nurodomos ir platesnės ribos - – 9-15  cm, išorinis skersinis matmuo apie 20  mm, spindžio skersmuo apie 12-15  mm. Spindis per visą gerklės ilgį yra nevienodas - – vidurinėje dalyje gali būti praplatėjimas. Skerspjūvyje jis panašus į paguldytos D raidės formą, strėlinis matmuo būna šiek tiek mažesnis už skersinį. Gyvo žmogaus gerklė dėl sienos lygiųjų raumenų tonuso yra kiek siauresnė negu lavono.

Trachėja sudaryta iš kremzlinių pusžiedžių, susijungusių vienas su kitu [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]] raiščiais. Pirmasis trachėjos žiedas jungiasi su gerklų žiedine kremzle. Kremzliniai trachėjos žiedai nėra uždari (C raidės formos). Trachėjos vidus yra išklotas [[gleivinė|gleivine]], kuri turi [[virpamasis epitelis|virpamąjį epitelį]] ir serozines bei mišrias trachėjos liaukas. Po gleivine yra žiedinis lygiųjų [[raumuo|raumenų]] sluoksnis, o už jo - – pavienės išilginės raumenų skaidulos. Trachėjos raumenų sistema dar vadinama gerkliniu raumeniu.

== Sienos sandara ==

Gerklės sieną sudaro apie 15-20 kremzlinių pusžiedžių, vadinamų gerklės kremzlėmis, ''cartilago tracheales''. Iš tikrųjų pusžiedis yra ilgesnis kaip pusė apskritimo - – apie ⅔ - ¾. Jų forma labai įvairuoja. Vieno pusžiedžio plotis yra apie 3-4  mm, o storis - – apie 1-1,5  mm. Kai kurie jų gali turėti dvišakus galus, yra asimetriški, kartais gretimų pusžiedžių galai suauga. Gerklų kremzlės yra sudarytos iš hialinės kremzlės. Gretimų kremzlių kraštus jungia žiediniai gerkliniai raiščiai, ''liggamentum anularia''. Tarpai tarp gretimų kremzlių yra siauresni už pačias kremzles. Pirmoji kremzlė paprastai yra plačiausia. Paskutinė kremzlė yra netaisyklingos formos, nuo jos apatinio krašto gerklės skilimo vietoje žemyn eina kablio pavidalo atauga, vidiniame gerklės paviršiuje sudaranti pusmėnulio formos strėlinį iškilimą - – gerklos keterą, ''carina tracheae''. Užpakalinėje pusėje yra plėvinė siena, ''paries membranaceus''. Ją sudaro skaidulinis elastinis audinys ir lygieji raumenys. Daugumos raumeninių skaidulų kryptis skersinė, todėl gyvo žmogaus gerklės spindis kiek siauresnis. Išilginių raumeninių skaidulų yra nedaug. Plėvinės sienos raumeninis dangalas dar vadinamas gerkliniu raumeniu, ''m. trachealis''. Vidinį paviršių iškloja lygi, be raukšlių gleivinė su daugiasluoksniu virpamuoju epiteliu, sandara panašiu į nosies ir gerklų ertmės gleivinės epitelį. Gleivinėje daug liaukų, ''glandulae tracheales'', kurios gausesnės tarpkremzliniuose tarpuose ir užpakalinėje sienoje.

== Topografija ==

Gerklė prasideda ties C6 slankstelio apačia ir baigiasi gerklės išsišakojimu, ''bifurcatio tracheae'', Th4 - – Th5 slankstelio aukštyje. Vaikų gerklės skilimo vieta yra kiek aukščiau, ties trečiu krūtinės slanksteliu. Pabaigos aukštis kiek kinta kvėpuojant - – giliai įkvėpus gali nusileisti iki Th6 slankstelio. Gerklė išsidėsto vidurio linijoje.

== Gerklės kraujagyslės ir nervai ==

Arterinį kraują gerklė gauna iš kelių šaltinių: apatinės skydliaukės arterijos, ''a. thyroidea inferior'', ir vidinės krūtinės arterijos, ''a. thoracica interna'' (''a. subclavia'' baseinas), taip pat iš bronchų arterijų (''aorta thoracica'' baseinas). Veninis kraujas daugiausia teka į apatinį skydliaukės rezginį, per jį - – į vidinę jungo veną arba į žastines galvos venas. Limfa nuteka į mazgus, esančius prie gerklės, o iš jų - – į bronchinius tarpuplaučio kamienus.

== NuorodosLiteratūra ==

"Žmogaus* anatomija"„Žmogaus anatomija“ I tomas, G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė;