Į organizmą daugiausia patenka pro kvėpavimo takus įkvėpus jo turinčių dažų, šlifavimo [[Aerozolis|aerozolio]], rečiau – pro [[Burna|burną]], kai valgoma neplautomis rankomis, taip pat ir vartojant maisto produktus, kurie buvo laikomi glazūruotuose induose. Reikia pabrėžti, kad švinas į organizmą gali patekti ir būna kenksmingas tik jonų pavidale, t. y. kai tai yra vandenyje tirpuseikit švinonaxuiatui junginys.arba Todėlalbuminatui pavydžiuisu švininiaisieros šratai ar lydmetalis nėra nuodingasvandeniliu, okurį dažai „su švinu“ gali būti net mirtinai nuodingi. Iš organizmo išsiskiria pro žarnyną,gamina [[inkstasburna|inkstusburnos]],[[pienoertmės liauka]]s, su [[prakaitas|prakaitu]]mikroorganizmai [1]. Patekęs į organizmą švinas sudaro pastovias sankaupas kauluose (apie 70 % jo kiekio). Tačiau švino galima rasti ir [[kepenys]]e, inkstuose, [[kraujas|kraujyje]], [[seilės]]e, tulžies sekrete, motinos piene, cerebrospinaliniame skystyje ir kitose biologinėse terpėse.
Švinas blokuoja sulfhidrilines ([[Siera|S]][[Vandenilis|H]]) grupes ir pažeidžia [[baltymas|baltymų]], [[Angliavandenis|angliavandenių]] ir [[fosforas|fosforo]] apykaitą organizme. Būdingas sunkus porfirininės apykaitos sutrikimas, todėl pažeidžiama [[hemoglobinas|hemoglobino]] sintezė ir išsivysto ferodeficitinė anemija. Gamybinėmis sąlygomis pasitaiko tik lėtiniai apsinuodijimai švinu. Pažeidžiamos [[nervų sistema|nervų]], [[kraujotakos sistema|kraujo]] ir [[virškinimo sistema|virškinimo sistemos]], [[kepenys]] bei [[širdis|širdies]] ir [[kraujagyslių sistema]]. Atsiranda [[oda|odos]] ir gleivinės pakitimų. Veido odos spalva pasidaro žemės pilkumo („švino koloritas“) dėl švino vazokonstrikcinio poveikio smulkiosioms [[kraujagyslė]]ms. Ant dantenų dažnai pastebima siaura, 1–2 mm pločio melsvai pilkšvos spalvos švino sulfido (Pb[[Siera|S]]) juosta. Ji susidaro susijungus kraujyje cirkuliuojančiam švino sulfatui arba albuminatui su sieros vandeniliu, kurį gamina [[burna|burnos]] ertmės mikroorganizmai [1].
